Sveiki, draugai ir nelabai! Kaip gyvenate? Kaip šeima (aišku, tik tradicinė…), kaip vaikai? (taip pat tradiciniai, net už patį lietuviškosios virtuvės šlagerį – cepeliną tradiciškesni)? Šiandien į savo blog‘ą norėčiau grįžti su rašliava iš serijos „apie viską ir nieką vienu metu“, nes tiesiog noriu papasakoti / pasibėdavoti apie savo gyvenimą ir tai, kaip sekasi egzistuoti … Skaityti toliau: ABBA grįžo ir išgydė mano depresiją
Sveiki, gražuoliai ir gražuolės. Grįžtu į savo blog’ą su dar viena beprasme rašliava apie viską ir nieką vienu metu. Prieš tai norėjau paklausti, kaip gyvenate jūs? Kaip šeima (žinoma, tik tradicinė)? Kaip vaikai (taip pat labai tradiciniai)? Ne gyvenimas, o chaosas Mano gyvenimas – kaip visada chaotiškas. Praėjusį penktadienį išėjusi iš darbo (oficiali priežastis – … Skaityti toliau: fiesta salsa quinceañera baila
Pagaliau atėjo ta šlovinga mano pasenėjimo diena. Širdingai dėkoju visiems už sveikinimus ir noriu pasakyti, kad bėgančių metų ant savęs nejaučiu. Bet jie žiauriai pasimato ant jūsų veidų, gerbiamieji sveikintojai. Jūs visi senstat žaibo greičiu… Užjaučiu. Iki 23-čio gimtadienio galvojau, kad man buvo lemta gimti tik per „Tarptautinę dieną be dietų“, bet protingesnių žmonių dėka … Skaityti toliau: 23 gyvenimo tiesos
Nieko nerašiau visą mėnesį, nes užklupo gyvenimas: darbas, neduodantis ramybės, mokslai su savo nesibaigiančiais namų darbais (du deadline’ai kvėpuoja man į nugarą rašant šį įrašą) ir sena gera depresija nusprendė apsireikšti nekviesta. O kaip gyvenate jūs? Kaip šeima? Kaip vaikai? Mama, aš plinku Pastaruoju metu jaučiuosi tarsi nesava. Nežinau, kas tai lemia, bet greičiausiai prie … Skaityti toliau: Mama, aš plinku
Nežinau, kaip jaučiasi kiti mėgėjai rašytojai, bet man karantinas tapo tikru kūrybiškumo iššūkiu, kuomet sėdint tarp keturių sienų pradedi suprasti, kad neišmąstai ką gi naudingo ir įdomaus skaitytojams papasakoti. Rodos, apie save viską (nuo psichologinių problemų iki praperstų pantalonų) jau papasakojau, nijolkosofijomis pasidalinau… Tai kuo dar galėčiau būti naudinga skaitytojams? Padariusi dviejų savaičių pertrauką nuo … Skaityti toliau: NŽN: Mokiausi klounystės meno ir nieko gero iš to neišėjo
„Gerbiamos moterys… šią dieną švieskite kaip saulės spindulėliai, spindėkite kaip krištoliniai rasos lašeliai rytmečio aušroje ir džiuginkite mus visus savo moterišku rūpesčiu, meile ir švelnumu. Su jūsų diena, mielosios silpnosios lyties atstovės! Mes jus mylim”, – pirmadienį nuo pat ankstyvo ryto perskaičiusi darbinius sveikinimus Tarptautinės moters dienos proga vimteliu viduje. Pasirodysiu kaip ta pikta, nuolat … Skaityti toliau: Trijų draugų taisyklė ir depresiją išgydę batai
ĮSPĖJIMAS – pavargusi rašliava. Šią akimirką esu labai nusivylusi savimi ir savo prastais gyvenimo pasirinkimais. Kodėl esu tokia niekam tikusi? Kodėl kasdien vis labiau tolstu nuo tos susikurtos tobulos superbobos vizijos? Nežinau kaip jums, bet man gyvenimas yra tarsi viena didelė pridegusi ir neskani košė, kurią prisivirusi privalau žiaukčiodama dramatiškai susrėbti. O košių aš visai … Skaityti toliau: Meilė pakrovėjo laidui ir kitos pasaulio problemos
„O esi tikra, kad tau nenukris plaukai?“, – pamačiusi mane, riebiu kokosų aliejaus kaukės sluoksniu tepančią plaukus, pasiteiravo mama. Bandydama suvokti gimdytojos minčių procesą ir tai, kodėl, nuo plaukų kaukės turėčiau likti plika, užsimaukšlinau kepurę ir atsakiau: „kad ir nuslinktų – nieko tokio. Juk turiu rožinį peruką ir per mažai progų jį nešioti“. Grožis reikalauja … Skaityti toliau: NIJOLKosofijos: tęsiu pozityvo paieškas
Nors kaip ir visi normalūs žmonės šiuo metu sėdžiu karantine, besimėgaudama vidiniu asocialumu, pastarąją savaitę prasimaniau tiek veiklų, kad net pati rimčiausia barbė devyndarbė pavydėtų. Kaip tikra superboba aš sugebėjau: suorganizuoti savo kambario senų baldų išvežimą; nuo sienų nuklijuoti visus 20 dekoratyvinių drugelių (paauglystėje galvojau, kad plastikiniai vabzdžiai – estetikos viršūnė); pasiruošti naujos lovos atvežimui … Skaityti toliau: NIJOLKosofijos
Praėjo beveik savaitė nuo tėvo laidotuvių. Pagaliau pradedu grįžti į savo gyvenimo ritmą, keikdama tragiškai prasidėjusius 2021-uosius. Pasitarusi su savimi nusprendžiau, kad tikrus naujus metus pradėsiu kartu su kinais, kurie šiuos švęs vasario 12 dieną. Iki tol aš oficialiai grįžtu į 2020-uosius vildamasi, kad su kinų naujaisiais metais į mano gyvenimą ateis nauja, pozityvi pradžia … Skaityti toliau: Sprendimas būti didžiu žmogumi
Urtė Caspo 