Urtė Caspo

Perskaičiau labai įdomią ir informatyvią rašytojos Gabrielle Blair knygą Ejaculate Responsibly: A Whole New Way to Think About Abortion.

Įdomu tai, kad autorė save pristato kaip religingą 6 vaikų mamą. Šiandien noriu pasidalinti jos protingomis mintimis!

Vyrai 50 kartų vaisingesni už moteris

Pasak autorės, moters organizmas kas mėnesį maždaug 24 valandoms pagamina vieną apvaisinimui tinkamą kiaušinėlį. 80-metė moteris, kuriai menstruacijos tęsėsi 40 metų, iš viso per gyvenimą idealiausiu scenarijumi būna vaisinga 480 dienų.

Palyginkime tai su 80-mečiu vyru, kuris vaisingas 24 208 dienas (skaičiuojant nuo lytinės brandos pradžios). Vyras kiekvieną kartą mylėdamasis su partnere gali ją apvaisinti.

Kai pripažįstame šį vaisingumo skirtumą, tampa aišku, kad nėštumas ir abortas nėra vien „moterų reikalas“. Vyrai nėštumo procese neatlieka antraplanio ar pagalbinio vaidmens. Autorė teigia, kad būtent nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis vyrų vaisingumas ir yra pagrindinė visų neplanuotų nėštumų priežastis.

Ovuliacija yra nevalinga. Ejakuliacija yra savanoriška

Ovuliacija veda prie nėštumo tik tada, kai vyras pasirenka ejakuliuoti ir pridėti savo spermos. Skirtingai nei moterys, vyrai gali pasirinkti, ką daryti su savo kūno skysčiais.

Žinome, kad tai tiesa, nes jei ji „leistų“ jam įkišti savo penį į vaflinę, jis to nedarytų (greičiausiai… nebent jis koks iškrypėlis, kurį užveda vaflinės??). Jei kas nors liepia tau atlikti neatsakingą veiksmą, o tu nusprendi jį atlikti – sveikinu, bičiuli, atsakomybė tenka tau.

Kai vyro sperma patenka į moters organizmą, jis rizikuoja moters kūnu, sveikata, pajamomis, santykiais, socialine padėtimi ir netgi jos gyvybe. Jis taip pat rizikuoja sukurti dar vieną žmogų (kuris greičiausiai vėliau tėvu skųsis savo psichoterapeutui).

Kai visuomenė orientuota į vyrų malonumą, moterims, kaip ir galima tikėtis, kyla sunkumų saugant savo kūną ir išvengiant nepageidaujamo nėštumo. Trumpai tariant… mes neturim kada atsikvėpt.

Ir liūdniausia tai, kad turime didžiulę akląją zoną, kai kalbame apie vyrus ir kontracepciją. Vyrai mano, kad moterys atliks visą nėštumo prevencijos darbą, kad prisiims atsakomybę už abiejų – savo ir vyro kūnus. Moterys taip pat mano, kad tai jų pareiga.

Kontracepcijos įsigijimo niuansai

Vyrai prezervatyvų gali lengvai įsigyti parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse ir t.t… Norėdama įsigyti kontraceptinių priemonių moteris turi gauti gydytojo receptą. Tam reikia užsiregistruoti ir atlikti apžiūrą, rasti naujus pacientus priimantį sveikatos priežiūros specialistą, turėti sveikatos draudimą, laukti vizito kelias savaites, pasiimti laisvo laiko darbe (praleisti darbą ar pamokas), rasti, kas prižiūrės vaikus ir t.t… mums tenka nueiti kryžiaus žygius.

Pirmenybė vyrų malonumui / patogumui

Kalbant apie kontracepciją – o iš tiesų ir gyvenimą apskritai – pirmenybę teikiame vyrų patogumui, ramybei ir malonumui, o ne moterų kančių prevencijai ar bent jau jų palengvinimui.

Šlovė prezervatyvams

Vyrų prezervatyvai turi dvigubą pranašumą – jie ne tik veiksmingai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų, ko negali pasiūlyti jokia moterų kontracepcijos priemonė.

Be to, prezervatyvai neturi ilgo šalutinių poveikių sąrašo: jie nesukelia depresijos, nuotaikos svyravimų, kraujo krešulių, kepenų pažeidimų, svorio augimo, spuogų, insulto ar kitų nepageidaujamų reiškinių, kurie susiję su hormonine kontracepcija.

Jei vyras nenori naudoti prezervatyvų ir nesvajoja mokėti alimentų būsimiems savo vaikams, jis gali rinktis vazektomiją (vyro sterilizaciją) – saugią, labai veiksmingą ir dažniausiai funkciją atkuriančią procedūrą. Ji atliekama ambulatoriškai, taikant vietinę nejautrą, todėl nereikia gulėti ligoninėje, o dauguma vyrų į darbą grįžta jau po dviejų ar trijų dienų.

Autorė šį diskomfortą lygina su tuo, ką moterys patiria nuolat: jų naudojamos kontracepcijos priemonės gali sukelti reikšmingų šalutinių poveikių, o invazinės ginekologinės procedūros neretai atliekamos be tinkamo skausmo malšinimo.

Moterys taip įpratusios kentėti skausmą, kad šis tapo normalizuotas – po gimdymo dažnai apsiribojama paprastais vaistais nuo skausmo (išgerk ibuprofeno nezyzus…), o, pavyzdžiui, gimdos spiralės įdėjimas neretai atliekamas be nejautros, moterims tiesiog pasiūlant „pakentėti“ .

Autorės nuomone, tai atskleidžia ne tik medicinos sistemos abejingumą moterų skausmui, bet ir platesnę kultūrinę nuostatą, kad moterų patiriamas diskomfortas yra įprastas ir priimtinas. Tad kentėk tyliai, BRANGIOJI.

Ar ne keista ir mizoginiška, kad invazinės ginekologinės procedūros be skausmo malšinimo moterims laikomos visiškai normalia praktika?

Galios dinamikos bėdos

Autorė taip pat atkreipia dėmesį į nelygią seksualinę galios dinamiką ir jos pasekmes, kurios dažniausiai tenka moterims. Paaiškėjus, kad moteris gyveno su smurtautoju, visuomenė neretai – kartais net nesąmoningai – linkusi kaltinti pačią moterį: „Kodėl ji tiesiog neišsirinko geresnio vyro?“

Toks požiūris perša išvadą, kad smurtaujantys vyrai savo tikruosius veidus atskleidžia iš anksto, nors realybėje smurtinis elgesys dažnai išryškėja tik santykiams įsibėgėjus.

Todėl, autorės nuomone, privalome klausti: „Kodėl yra tiek daug smurtaujančių vyrų?“ ir „Kodėl nemokome jų nesmurtauti?“ Juk Jungtinių Tautų duomenimis, apie 58% visų moterų nužudymų įvykdo jų partneriai arba šeimos nariai (beveik 6 iš 10 moterų žūva dėl artimųjų smurto).

Atsakomybę ir gėdą už smurtą PRIVALOME perkelti jį sukeliantiems asmenims ir visuomenei, kuri formuoja bei toleruoja šias elgesio normas.

Prezervatyvų mitai

Autorė įdomiai kalba ir apie tai, kad vyrams nepatinka prezervatyvai.

Tai – iš dalies biologinis, iš dalies kultūriškai suformuotas mitas. Jie nenori socializuoti savo seksualumo, prioritetizuoja savo malonumą, o savo diskomfortą laiko svarbesniu už moters sveikatą, socialinę padėtį, darbą, ekonominį saugumą, santykius ir net jos gyvybę.

Taip neturėtų būti, bet yra: priešiškumas prezervatyvams automatiškai nusveria abiejų partnerių sveikatą ir autonomiją.

Pasak autorės, patriarchalinėje visuomenė įprasta, kad moteris sekso metu būtinai turi kažką duoti / prarasti, o vyras – iškovoti / pasiimti. Ji nešavalkauja, saugo save tam vieninteliam ligitui ir tik tada praranda savo nekaltybę.

Tokioje ir panašioje mąstysenoje seksas nėra tai, iš ko ji galėtų ką nors gauti – savaime suprantama, kad ji privalo tik duoti. Tuo tarpu vyras ima, nieko nesitikint iš jo mainais. Tai kur čia teisybė??

Kalbant apie patį NEKALTYBĖS PRARADIMO pezalą… Nekaltybė neegzistuoja (jei egzistuotų – visi ją “praradę” sėstų į kalėjimą). Šį terminą diedai susigalvojo tam, kad kontroliuotų moteris. Įsivaizduojat, jie nuoširdžiai tiki, kad jų peniai turi magišką galią paveikti moters socialinį statusą? :DDDDDDD

Reziumuojant… NĖŠTUMAS YRA DVIEJŲ ŽMONIŲ REIKALAS. O VAZEKTOMIJA – JĖGA!