Urtė Caspo

Dingau, nes nebuvo ką pasakyt. Vargu, ar ir dabar yra ką papasakoti, bet vis tiek pamėginsiu. Taigi, paskutinis mano laisvas nuo mokslų penktadienis, kurį švenčiu apsirėdžiusi treningais bei gulinėdama savo lovoj. Beprotiškai džiaugiuosi galimybe kaip reikiant išsigulėti, ilsėtis ir šūdmaliauti, greičiausiai nujausdama, kad tam ateina pabaiga. Praeitą savaitę važiavau sportuoti. Pasistačiau mašiną aikštelėje, pradėjau eiti, … Skaityti toliau: Apsimetu sataniste, kai kalbina davatkos

Noriu būti milijoniere nepajudinus nei piršto. Gulėt išsidrėbus kokioj jachtoj ir svilint savo celiulitines leškas saulės spinduliuose…. gert mohito (tik nealkoholinį, nes alkoholio tai netoleruoju, jūs puikiai žinot) ir didžiuotis savo riebalų nusiurbimo operacijomis, kurių sėkmę paryškintų brangus it butas Kauno miesto centre bikinis. Argi daug aš noriu? Argi daug aš prašau Kalėdų Senelio/Jėzaus/Alacho/Velnio ir … Skaityti toliau: Bobiškas post’as ir fotografų baimė

Lauke jau temsta, svirpliai ar žiogai, ar kažkokie vabalai, o gal naktinės lauko lempos dūzgia pro atvirą langą. Sėdžiu tamsoje savo kambaryje ir tyliai klausaus vakarinio šurmulio kieme, kuris atrodo toks tingus, besiruošiantis miegoti bei galvą dėti ant minkštos pagalvės. Velnias, kaip stipriai branginu tokias akimirkas. Kaip dievinu sėdėti su savo mintimis ir klausytis idiotiškų … Skaityti toliau: Gera būti savimi su savimi

Išgyvenu sunkią akimirką savo gyvenime… Vargu, ar jūs suprasit tą skausmą, kurį dabar jaučiu… vargu, ar jūsų vargšės sielos tai patyrė… Šiandien žiūrėdama į veidrodį pamačiau, kad ant paakių atsirado pirmos nežymios raukšlės… už ką blet? UŽ KĄ??????? UŽ KĄ MAN ŠITAIP…. Kelis kartus pažnaibiusi paakių odą supratau, kad tai tikrai ne nugulėjimas, ar nubėgęs … Skaityti toliau: Raukšlės aplink akis ir gilus liūdesys

Kaip velnioniškai karšta. Prakaitas srūva kakta kaip Niagaros krioklys, makiažas nesilaiko vietoje (skysta pudra virsta prakaituota makaliūze ant veido,  bronzantas, kuris narsiai paverčia mano skruostus mažiau žiurkėniškais, primena desperaciją. Tiesiog desperaciją ir nieko daugiau), o kiekvieną žingsnį palydi šlampanti nugara bei galvos svaigimai, garsiai rėkiantys “nekenčiu vasaros“ visa gerkle.  Vasara – pats smagiausias laikas, kurio … Skaityti toliau: Madam pareis po picos…

Penktadienį turėjau laisvą dieną per kurią dirbau, pranešiau, kad pirmadienį atidavusi visus paskutinius darbus išeinu iš žurnalistinio darbo, susitvarkiau kosmetinę, išmetusi bereikalingus akių šešėlius iš 2005 metų bei įtartinai chemikalais smirdančius panašių metų lūpų dažus, taip pat nusprendusi panaudoti  plaukus nuo veido (kitaip vadinamus ūsais, barzda, arba ožio barzdele) šalinantį depiliacinį kremą, padariau didelę klaidą … Skaityti toliau: Šalinau ūsus nuo veido ir nieko gero iš to neišėjo

Suaugusio žmogaus gyvenimas visomis prasmėmis užknisa. Labiausiai užknisa atsakomybės, kurios žaloja sielą ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Taip pat  erzina suvokimas, kad kažką dirbti teks iki grabo lentos, o tai neretai nesukelia ypatingo džiugesio. Trumpai tariant – suaugti nesmagu, ypatingai, jeigu pradedi mąstyti apie tai, kad kažkada teks negyvent iš tėvų kišenės ir pastatyt … Skaityti toliau: Noriu mesti darbą ir tapau dizainere

René Magritte “The Meaning Of The Night“ paveikslas maloniai glosto mano akį. Nors ir esu absoliuti mužikė, kurios istorijos bei geografijos žinios dėl namų mokymo padarinių yra tokios stiprios, kaip viltis tris dienas pasidaryt sulčių cleansing’ą (misija neįmanoma, apie tokį stiprumą kalbu, paskutinį kartą bandydama tris dienas gert sultis žudžiausi ties pirma diena, kai ilgesingai … Skaityti toliau: Nijolka ir jos prisiminimai (ILGA RAŠLIAVA)

Per ilgai miegojau. Tikrai per ilgai. Jūs net neįsivaizduojat, kokia nelaimė mane ištiko… ŽODŽIU, vakar prieš vienuoliktą valandą nakties labai užsimaniau miego. Jau taip patraukė į sapnų karalystę, ar košmarų pragarą, kad sėdėjau ir knapsėjau it mažas šuniukas, kovojantis su miego atakomis iš youtube video. Žinoma, kaip mielas šuniukas tikrai neatrodžiau, labiau priminiau nuo penkto … Skaityti toliau: Kominis smigimas ir sąžinės graužatis

Kaip nekenčiu naujų pradžių… Nepernešu kiekviena kūno ląstele (ypač ta, riebalinga). Šis tinklaraštis vargu ar bus kažkokio įspūdingai naujo projekto pradžia. Esu ta pati Nijolka, ta pati Prozininkaitė, su sutrikusio mąstymo bei elgsenos defektais, kurie neretai prasimuša socializuojantis su primityvais (arba degeneratais, čia kaip kam gražiau skamba) . Šie pokyčiai nutiko iš noro sukurti dar … Skaityti toliau: Nauja pradžia ir senos pabaigos