Dėvė, kaip bijau, rytoj rašau lotynų. Šiku į kelnes, nes visą dieną mokiausi tai, ko pasirodo egzamine net nereikės (tai reiškia, kad pusdienį prašvaisčiau bereikalingiems dalykams vietoje to, kad gelbėčiau savo subinę nuo neigiamo balo. IR TIK PER SAVO KVAILUMĄ!!! Žinote, prieš kiekvieną egzaminą sau burbu tą pačią mantrą “NIJOLKA, kodėl tu nesimokei prieš savaitę? Prieš mėnesį? Kodėl nelankei paskaitų? Kodėl pasilieki viską paskutinei akimirkai, o tada degi ant laužo atvira liepsna kaip šašlykas? Kodėl niekada nepasimokai iš savo klaidų (taip, neslėpsiu, esu turėjusi ne vieną perlaikymą, viskas tinginystės dėka)? “ Tai va, pabaru save, bet metai iš metų niekas nesikeičia. Ar aš neturiu valios, ar man tiesiog lemta būti paskutine mauše? Atsakau – taip, lemta. Su kai kuriais dalykais, pavyzdžiui, kaip ir su intelekto stoka reikia susitaikyti ir kiekvieną kartą siaubingai pasimovus, atkentėti pasekmes. Visgi, viltis – durnių motina, tad tikiuosi, kažkokiais magiškais būdais išlaikysiu tą suknistą lotynų kalbą (ji man patinka tik tuo, kad kiekvienas žodis primena Hario Poterio burtažodžius, tad išmokusi random frazes įsivaizduoju kalbanti magiškus užkalbėjimus).
Kodėl aš tokia durna? Kodėl aš tokia tinginė? Kodėl man trūksta valios imti ir magiškai pasikeisti – tapti ta super duper barbe devyndarbe, kuri turi prabangią darbo knygą ir laikosi joje minutėmis surašytų darbų tvarkos? Tada kai barbė atlieka tuos darbus ir pasižymi pliusą su blizgančiu tušinuku, ji eina daryti jogos, o po jogos suvalgo salotų, kaip tikra, sveika ir TEISINGA moteris (suprantate apie ką aš?). TAI KODĖL AŠ TAIP NEGALIU? Atleiskit, emocijų kruša, įtampa daro savo. Beje, ir bobdienės (ne marozams draugams išverčiu – mėnesinės) vėluoja… Negi prie to, kad patiriu stresą dėl egzaminų, dar tapsiu antrąja Marija, kuri, neturėdama vaikino sugebėjo pastoti? Aleliuja.
Gyvenimas šiuo metu iš esmės yra blankus ir neįdomus. Egzaminai, sėdėjimas namuose su treninginėm kelnėm ir penkias savaites neplautu džemperiu nėra tai, kas paįvairintų niūrią kasdienybę. Tai netgi slegia. Bet niekis, aš nepasiduosiu, papais ir alkūnėm į priekį brausiuos į šviesesnį rytojų. Visiškai nerišlus ir nelogiškas tekstas, ar ne?
Tai tiek minčių šiandien. Einu gelbėt savo gyvybę ir mintinai kalti lotynų asmenuotes.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 