Na ką, vienas egzaminas įveiktas, naktis praleista prie konspektų tikiuosi pasiteisino ir aplinkotyrą šiaip ne taip išlaikysiu (och, kaip to trokštu…). Trečiadienį rašau lotynų egzą, iš kurio reikia gauti mažiausiai šešis, kad praeičiau be skolų, tad įtampa kyla, bet draugė vardu Prokrastinacija trauktis neketina. Labai džiaugiuosi, kad antradienis bus laisvas ir nereikės nieko laikyti – savotiška atokvėpio akimirka tarp egzaminų yra tokia pat palaima, kaip skani nuodėminga pica griežtos dietos metu (nesakykit, kad aš viena tai išbandžiau?).
Taigi, šiandien išlaikiusi (tikiuosi) aplinkotyrą nusprendžiau nulėkti pažiūrėti, kaip gi laikosi įžymioji Kauno kalėdinė eglutė. Vaizdas mane šiek tiek nuvylė, gal kad per šitiek metų su grandiozinėmis miesto idėjomis aš taip išpindėjau, kad paprasti sprendimai tik verčia susiraukti ir galvoti, kad viskas yra tragiškai banalu. Buvusi dyva Bejonce, dabar miesto eglutė primena Oksaną Pikul – gražią, papuoštą, bet vis tiek toli gražu jai iki dyvos lygio (ypač kai fotosesijos išsižergus ant taburetės niekuomet neišsitrins iš žiūrovų atminties). Beje, dieną vaizdas dar niūresnis, tad tikiuos bent Oksana atsibunda iš miegų ryte su vakariniu makiažu :
Nors kita pus, ką man šnekėti ir komentuoti, kai pati pasipuošiau fikusą, nes naujos eglutės susiveikti dar nespėjau… Kadangi rašau ką noriu ir kada noriu, ypač advento laikotarpiu, užsiminsiu jums apie NUOSTABŲ, kartoju, NUOSTABŲ advento kalendorių, kuris kiekvieną mano dieną pradžiugina taip stipriai, kaip Jėzaus gimimas per Kūčias, na ar bent gautas mėnesinis uždarbis. KINDER kalendorius!!! Man, kaip didžiausiai planetos apsiėdelei, yra nepaprastas džiaugsmas kasdien išsikrapštyti po šokoladuką. Beje, visiems heiteriams ir mylimiems draugams, kurie jau šimtą kartų teiravosi, ar dar visko nesuvalgiau, galiu drąsiai atsakyti – NE. Kaip jūs drįstate mane laikyti tokia silpnavale, neturinčia saiko bei kantrybės?? Žinoma, aš tokia ir esu, ta silpnavalė apsiėdėlė, bet turėkit gėdos, juk Kalėdos, galima gi kartą metuose patikėti asmenybės pokyčiais, dantukų fėja ir kitais stebuklais! Padlos visiškos…Kaip skaudu žinoti, kad apie tave taip galvoja MYLIMI draugai (gal greitai bus nemylimi jau, kaip tokie dalykai aplinkui darosi…). Žinoma juokauju, bet tikrai aplinkiniai galėtų mandagesni mano atžvilgiu nors kartą gyvenime pabūt…
Grįžusi iš misijos (visai kaip kokia piligrimė, lolz pamaldi Nijolka) po senamiestį lankant Kalėdinę eglutę, nusprendžiau pabūti tikra moterimi, kurios vieta virtuvėje ir pagaminti pietus. Dievaži, kaip klydau su tokiais savo sprendimais – klaida po klaidos, kaip ir visas mano gyvenimas. Sugalvojau iškepti vištienos kiniškai, bet pamiršau, kur namie pasidėjau keptuvę (nejuokinga, mes jos nelaikome virtuvėje kažkodėl), tai pasitarusi su savimi sugalvojau viską kepti orkaitės skardoje pasitelkus kepimo popierių. Tai va, kinietiškas padažas išsipylė ir pridegė, visi namai dvokė svilėsiais, tad likau be pietų ir su dar didesne desperacija, nei ji buvo iki šiol. Šviesioji pusė – likau nevalgius, o tai tikrai gelbėja mano taliją bei savivertę. Dženifer Lopiz kūno linijos, aš ateinu!
O dabar einu pasivaikščioti su senais draugais, kurie prižadėjo kavos. Žinau, kad savo pezalais sukūriau asocialės įvaizdį (ir tai visiška tiesa), bet keli žmonės sugebėjo pakęsti mano neurotišką charakterį, absurdą ir išlikti kartu. Žinote, nepaisant visų nesąmonių, kurios reguliariai mane paima už kiaušų (kurių neturiu, beje), gyvenimas vis tiek labai gražus. Ypač šiandien.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 