Labai gražus lietingas šeštadienis. Visą dieną pliaupia kaip iš kibiro, bet tai visai nesvarbu, nes Nijolka nuo pat ankstyvo ryto buvo aktyvi moteriškaitė, laikinai pamiršusi, kad paprastai šeštadieniais sminga ant sofos su visu praeitos dienos makiažu bei šventiniais drabužiais (penktadieniais mėgstu persipuošti- nuo sietynų ant ausų iki kostiuminių kelnių bei marškinių, nes suprask, rengiuos kaip bossy lezbietė, kuri tėvams dar nepasakė apie savo seksualumą), atsikelia vidurdienį ir dūsauja, kad pusė dienos jau prabėgo visiškai nepastebėtai… Ką aš veikiau šiandien? Ogi važiavau į kirpyklą, nes po ilgų odisėjų su plaukų dažais beveik nuplikau ir per gyvenimą vaikštau su nelygiai nudažytais plaukais (juoda-ruda-raudona, šiek tiek persistengiau su grožio salonu ,,Pas Nijolką“, bandydama nuo depresijos gelbėtis keičiant įvaizdį (nepadėjo, tiesą sakant)). Kirpėja Rimutė pavertė mane žmogumi ir vėl galiu drąsiai eiti į žmones, visa graži, it nužengusi iš šampūno reklamos. Mano produktyvumas šoko į sensacingas aukštumas ir dėl to kažko džiugu.
Praeitą savaitę užėjus testosterono pliūpsniui, iš internetų užsisakiau vitaminų, kurie žadėjo pripildyt mano kreivą riebalingą kūną mineralais. Atsiėmusi juos iš paštomato ir paskaičiusi aprašą ant pakuotės supratau, kad netyčiom (per durną galvą, žinoma) nusipirkau vitaminus VYRAMS!!! Blogiausia tai, kad galvoju surizikuoti ir pabandyti juos vartoti, bet kažko baugu, kad užaugs kokia barzda (jau ir taip ji veši ant smakro it pas kalėdų senelį, tik ne baltais, o juodais braziliško vešlumo gaurais), ar kitas įnagis mano moteriškoj zonoj (taip, biologijos mokykloje nesimokiau, labai nepatiko klausytis apie grybus, kraujo ląsteles ir amebas, kad ir kas jos bebūtų). Taigi, jeigu sugalvosiu juos vartoti- būtinai informuosiu bei papasakosiu apie organizmo virsmus, nes jums tai labai įdomu.
Gal galim pasikalbėti apie mane ir mano kvailai veikiančias smegenis, kurios, nors ir būdamos racionalios, sugeba malti absoliutų šūdą? Kodėl būdama RACIONALIA SUAUGUSIA MOTERIMI vis dar sugebu nustebinti intelekto trūkumu? Štai, koks apypadoris bičas parodo man dėmesį, papoke’ina feisbuke ir viskas! VISKAS! Susižaviu, įsimyliu, fantazuoju apie gyvenimą drauge bei tai, kaip Kalėdų proga dovanų pirksiu vyriškas kojines. Nors racionali mano pusė suvokia, kad antrosios pusės turėjimas man yra totalus kosmosas, vis tiek glušavotos rožinės mintys duria į paširdžius. Juk aš nemoku bendrauti, esu asociali, aromantikė ir dar aseksualė, gyvenimą papildanti depresijos bei bulimijos elementais, apie kuriuos pasakoju psichologei kiekvieną penktadienį. Esu sugriuvusio pasaulio savininkė, bandanti jį sulipdyti iš naujo. Žinoma, pasirinkdama vienatvės kelią, nes taip tiesiog patogiau ir praktiškiau. Na ir skauda mažiau. Bet tuo pačiu, ieškau romantikos ar jos užuomazgų detalėse, kasdieniuose žmonių veiksmuose, apie kuriuos jie per daug nesusimąsto, nes tokiu būdu ir vėl sugebu pajusti, kad iš tiesų gyvenu. Apgailėtina, ar ne? O gal aš praeitame gyvenime buvau kunigu? Ir mąstymas, kad meilė mano visatoj negalima, yra tik likęs praeito gyvenimo prisiminimas? O dievai, paskaudo net galvą nuo tokių filosofijų…
Su mama spoksojau filmą “Nebraska“ piratinėj svetainėj kaip tikra vagylka, kol parėjo karma interneto pavidalu- netyčia iššoko rusiška reklama su savo spam’u, kuriame viena moteriškė praskėstomis kojomis laikė aukso luitą ir garsiai rėkė “ sex only for adults“. Kurį laiką nesugebėjau tos reklamos išjungti, tad teko į iš aistros dvesiančią bobelę paspoksoti net kelias minutes. Tiesą pasakius, kažkuri mano dalis spėjo numirti ir prisikelti iš gėdos, kad kartu su mama stebėjome tai, ką kiti spokso pasislėpę nakčia. Jausmas nebuvo smagus. Nekartočiau. Piratinė karma smogė visu gražumu… Bet filmas tai puikus- kas nematėt, būtinai pažiūrėkit.
Daugiau mano gyvenime nieko gražaus nevyksta- daug dirbu, visai nesimokau, nebevalgau (jau antrą savaitę be aiškių priežasčių… tiesa, geriu beprotiškai daug vandens su citrina ir tiesiog svaigstu dėl rūgščių guminukų- gal tokie mitybos pokyčiai ir greitai krentantis svoris yra kokios ligos požymis? Man gal vėžys? Arba omaras? Reikės pasigoogle’inti). Svajoju apie ilgas atostogas Stokholme ar kokioje Romoje, bet greičiausiai lepinsiuos savaitgaliu ,,Vytautas Spa“ Birštone it kokia pižonė… Ech, žavus tas lietuviškos svajonės gyvenimas! Vis mąstau, ar kada teks skambią frazę “Gyvenimėli, kada tu pablogėsi?“ ištarti kontekste, kuris nesmirdėtų sarkazmu bei ironija… Pagyvensim- pamatysim. O dabar čiuožiu miegoti, nes ką gi kito protingesnio veikti tokį lietingą šeštadienio vakarą???
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 