NŽN: Mokiausi klounystės meno ir nieko gero iš to neišėjo

Nežinau, kaip jaučiasi kiti mėgėjai rašytojai, bet man karantinas tapo tikru kūrybiškumo iššūkiu, kuomet sėdint tarp keturių sienų pradedi suprasti, kad neišmąstai ką gi naudingo ir įdomaus skaitytojams papasakoti. Rodos, apie save viską (nuo psichologinių problemų iki praperstų pantalonų) jau papasakojau, nijolkosofijomis pasidalinau… Tai kuo dar galėčiau būti naudinga skaitytojams? Padariusi dviejų savaičių pertrauką nuo savo blog‘o, galiausiai patyriau netikėtą nušvitimą, kuris susijęs… su klounais.

Nenaudingų žinių nebūna

Nuoširdžiai tikiu, kad nenaudingų žinių nebūna. Todėl nusprendžiau likusį karantiną skirti savišvietai nuotoliniu būdu. Nors banalius žinių pagrindus man suteikia universitetas, supratau, kad tų žinių man negana. Karantinui kiauliškai sustabdžius mūsų gyvenimus noriu neprarasti pozityvo ir įkvėpimo, todėl supratau, kad turiu išeiti iš savo komforto zonos ir pradėti mokytis netradicinių dalykų, kuriuos su džiaugsmu aprašysiu savo blog‘e. Tad prisisekite saugos diržus ir važiuojam į naują mano blog’o skiltį, kurios darbinis pavadinimas: „NŽN“ (arba nesutrumpintai – „Nenaudingų Žinių Nebūna“).

Klounystės kursas

Kadangi mano gyvenimas – vienas didelis cirkas, ieškodama nuotolinių kursų nusprendžiau pagūglinti, ar egzistuoja kokie nuotoliniai klounų mokymai, kuriuose galėčiau atskleisti tikruosius savo gebėjimus. Po neilgos paieškos internetuose man plačia baltų dantų šypsena nusišypsojo laimė – pasirodo, kad tokie nuotoliniai kursai tikrai egzistuoja. „Udemy“ mokymų platforma siūlo mokslus intriguojančiu ir daug žadančiu pavadinimu „Clown for fun and profit: Learning the art of clowning“. Nors netolimoje ateityje neplanuoju dirbti kloune pilnu etatu, bet kadangi psichologiškai tikrąja to žodžio prasme esu pajuoka, galbūt vertėtų pradėti iš to užsidirbti?

APIE KURSĄ

„Ar kada svajojote pabėgti ir prisijungti prie cirko?“
„Ar jums patinka klausytis žmonių juoko?“
„Ar svajojate teikti kitiems džiaugsmą?“

Jei taip, jums reikėtų pasvarstyti apie klounystės profesiją. Tai – menas, kuriam ištobulinti reikia daugybės metų. Jūs negalite paprasčiausiai nueiti į kostiumų parduotuvę, nusipirkti veido dažų, apsirengti pižamą ir tapti klounu. Tokie žmonės NĖRA klounai.

Klouno profesija reikalauja daug pastangų tam, kad ji būtų atlikta teisingai ir kokybiškai. Turbūt kiekvienas gali atpažinti tikrą klouną nuo mėgėjo su peruku. Šis kursas išmokys jus kaip tapti tikru klounu, kokių priemonių ir pasiruošimo tai reikalauja. Taip pat sužinosite apie skirtingus klounų tipus, jų pasirodymus ir bendravimo su publika ypatumus. Mes padėsime jums atrasti savąjį klouną, jo stilių ir makiažą.

Padėję surasti jūsų vidinį klouną, toliau kalbėsime apie meną iš balionų, butaforijos naudojimą pasirodymo metu. Aptarsime temas, aktualias klounų bendruomenei, stereotipus ir taisykles, kurių turėtų laikytis profesionalūs šios profesijos atstovai.

Šis kursas skirtas:

• Tiems, kurie domisi klounais.
• Tiems, kurie svajoja pabėgti su cirku.
• Tiems, kurie nori, kad aplinkui esantys žmonės šypsotųsi.

Paskaičiusi tokį kurso aprašymą supratau, kad atsispirti klounystės mokymams paprasčiausiai negaliu. Galimybė daugiau sužinoti apie klounus ir netgi atrasti savąjį personažą? TOBULA!

KO IŠMOKSIM?

Kurso aprašyme buvo pateikta konkretesnė informacija apie žinias, kurias sau netrukus pasidovanosiu. Buvo rašoma, kad aš:

• Pažinsiu klounų istoriją, skirtingus klounų tipus;
• Išmoksiu klouniškai pasidažyti;
• Išmoksiu, kaip pasirinkti deramą, mane tinkamai reprezentuosiantį peruką ir kostiumą;
• Atrasiu savo unikalią klounės asmenybę;
• Sužinosiu apie klounų naudojamą butaforiją, skirtą pasirodymams;
• Pažinsiu nelengvą klounystės verslo pusę.

Įdomu ir tai, kad šiam kursui buvo palikti keli reikalavimai, tokie kaip: mokėjimas iš savęs pasijuokti ir geras humoro jausmas. Mano laimei, visus šiuos punktus aš atitinku.

Kursą sudaro 9 temos, kuriose – 22 trumpos paskaitos, trunkančios stebėtinai trumpai – vos 1 val 16 min. Bet galbūt tikriems profesionalams nevalia gaišti laiko ir ilgų metų mokslams, kai visko, kas svarbiausia galima išmokti per valandą?

Kurso įvertinimai

Kurso puslapyje rašoma, kad ši programa turėjo net 192 studentus. Pasvarsčiau, kiek iš jų buvo profesionalios klouno karjeros siekiantys žmonės ir kiek – tokie smalsuoliai kaip aš, bandantys savo vidinį klouną perkelti į išorę? Prie programos paliktas net 51 studento įvertinimas, kas šiam kursui suteikia 4.1 žvaigždutes iš 5.

Smalsumo vedina nukeliavau į atsiliepimų skiltį paskaityti, kaip kursą įvertino buvę studentai. Paskutinis atsiliepimas paliktas prieš metus: „Pabaigiau kursą išmokęs kelis dalykus, kurių nežinojau“, – rašė vartotojas vardu Joey ir aš juo patikėjau. Tiesa, studentė Sara nesutiko su Joey nuomone: „Dirbu šioje industrijoje kelis metus ir tikėjausi gauti daugiau žinių apie tai, kaip sukurti savo pasirodymą. Šis kursas buvo labai elementarus ir neprofesionalus. Daugiau išmokau iš nemokamų Youtube video“, – teigė buvusi studentė ir aš mintyse pradėjau panikuoti dėl savo neapgalvotai išleistų 11 eurų 99 centų. Situaciją bandžiau taisyti skaitydama Rafaelio komentarą, bet prisiminiau, kad nemoku portugališkai, tai nežinau, jis čia geras, ar blogas: „Senti falta de mais conteúdo na parte da personalidade do Clown, de resto amei o curso“, – aiškino Rafaelis, palikdamas 4 žvaigždutes, kas leidžia suprasti, kad kursas visai grieko vertas.

Metas mokytis!

„Ar kada svajojote pabėgti su cirku? Ar kada žiūrėjote į klouną ir pagalvojote: „oho, šis vyrutis labai kietas?“ Jeigu taip, tai šis kursas yra skirtas jums““, – pasidabinęs geltonais polo marškiniais pro aprasojusią kamerą sveikinasi vidutinio amžiaus vyras, kuris, kaip supratau yra doc. dr. prof. Klounas, suteiksiantis man klounystės žinių.

„Klounystė – tapimas kažkuo kitu. Kažkuo didesniu už save patį“, – įkvepiančiai įvadinėje dalyje pasakojo jis ir aš ta klouniškąja didybe patikėjau. Mokytojas atskleidė, kad egzistuoja penkių tipų klounai:

White-faced clown. Jo veidas nudažytas baltais dažais, makiažas minimalistinis, jis nėra išsišokantis. „Šis tipas rodo, kad tai – akivaizdžiai heteroseksualus vyras“, – įžvalgomis dalinasi mokytojas. Nors nesuprantu, ką klouno tipas turi bendra su lytine orientacija, bet tebūnie. Meistras žino geriau.

Auguste clown. Šie klounai nevengia ryškių spalvų, didelių perukų. Šiam tipui būdingi klounai, mėgstantys savo pasirodymuose naudoti perdėtas veido išraiškas, daryti įvairias išdaigas. Juos taip pat lengva atskirti pagal jų makiažą, mat Auguste tipo klounų, priešingai nei white-faced, veidas paprastai būna rožinis su baltais akcentais akių ir burnos srityje. Įdomu tai, kad žodis „Auguste“ yra kilęs iš Berlyno slengo, kuris reiškia „idiotą“.

Zany clown. Komiškas klounas, juokdarys. Jo veido bruožai paryškinti: turi didesnes akis, nosį, burną tam, kad suprastume, kad jis yra linksmas klounas.

Tramp clown. Valkatos tipo klouną dar 19 amžiaus pabaigoje įkvėpė vietiniai benamiai. Valkatos klouną atpažinti paprasta iš jo aprangos, kuri – aplopyta, suplyšusi, „gatvinė“. Valkatos makiažas – baltas plėmas prie burnos ir akių. Jie taip pat nevengia nusidažyti barzdą.

Character clown. Paprastai šis tipas egzistuoja tik klounų varžybose, makiažo kategorijoje (taip, tokios egzistuoja). Tokiuose konkursuose klounai pristato savo makiažus, įkvėptus kažkokio hobio, profesijos, filmo ar įžymybės. Jų makiažas gali būti Auguste, Whiteface, Tramp ar dar kitokio stiliaus, tai visai nesvarbu. Visgi, svarbiausia yra suvokti, kad tikroji klouno asmenybė slypi jo charakteryje, o ne makiaže ar drabužiuose, kurie nėra svarbiausia pasirodymo dalis.

Sužinojau, kad egzistuoja klounų, kurie keliauja su cirku visus metus. Taip pat egzistuoja klounų freelancerių, kurie lankosi gimtadieniuose, paraduose, mugėse. Mano mylimiausias tipas – rūpestingas klounas. Tai reiškia, kad jo pagrindinė veikla vyksta vaikų ligoninėse ar senelių slaugos namuose, kuriuose šis neatlygintinai teikia džiaugsmą. Lietuviškasis to atitikmuo būtų „Raudonųjų nosių – gydytojų klounų“ veikla.

Vaivorykštiniams perukams – NE

„Pakalbėkime apie perukus“, – antrą pamoką pradėjo klounų mokytojas ir aš, kaip vieno peruko garbinga savininkė, suklusau. Pasirodo, kad klounai mėgsta perukus iš siūlų. Dar yra sintetinių perukų. Kai kurie klounai nevengia ir netikros plikės, kuri pagaminta iš latekso. „Venkite perukų su vaivorykštės spalvomis. Tai labai banalūs, dažnai Helovinui skirti perukai“, – tarė mokytojas. Žinutė gauta ir įsidėmėta: JOKIŲ vaivorykštės spalvos perukų man.

Prakalbęs apie kostiumus, mokytojas pastebėjo, kad vaidinti tiesiog su pižama – absoliučiai nepriimtina. „Mes esame profesionalai, nebandykite eiti atstovauti mūsų profesijos su pižama, tai labai neskoninga. Rinkitės kokybiškus apdarus su daug kišenių, kuriose tilps visa reikalinga butaforija ir balionai“, – tikino meistras.

Šventinių kostiumų parduotuvės – nėra gera vieta pirkti klouno kostiumui. „Mes turime gerbti save ir savo profesiją“, – teigė klounystės sensėjus.

Dar sužinojau, kad klounų batai yra labai brangūs. „Profesionalūs klounų batai – brangūs. Galėsite juos įsigyti už 300 dolerių“, – aiškino mokytojas ir aš žioptelėjau supratusi, kad net paprastų, kasdienių batų už tokią sumą sau negalėčiau leisti.

Ilgai stebėdama savo mokytoją supratau, kad jis kažkodėl primena Tomą Kruzą, jeigu šis būtų nusprendęs palikti aktorystę, scientologiją ir tapti klounu.

Abejotina makiažo pamokėlė

Pagaliau atėjo ilgai laukta makiažo pamokėlė. Svajojau, kad jos dėka savo kreivarankiškus makiažo sugebėjimus galėsiu panaudoti kuriant savo unikalų klounės veidą. „Kiekvienas klounas turi savo veidą ir savo makiažą. Jūs turite būti savimi. Jūs turite atrasti savo makiažą, išryškinti savo veido bruožus kaip meninę išraišką. Jeigu jūs jį nukopijuosite – tai skaitysis kaip tapatybės vagystė“, – teigė mokytojas. Niekad nepagalvojau, kad viskas klounų pasaulyje taip rimta ir oficialu.

Raudonomis raidėmis pasižymėjau, kad nevalia dažantis naudoti dažų vandens pagrindu. „Nevalia naudoti dažų vandens pagrindu, nes jie greitai nusiplaus nuo veido. Kosmetinis makiažas irgi netinka, nes jis nėra skirtas klounui, o labiau – pusamžėms moterims. Jums reikės: baltos spalvos veido dažų, skirtų specialiai klounams, kūno spalvos bazės dažų, kurie paslėps mūsų veido poras. Taip pat pieštuko akims ir pudros. Makiažą galima aplikuoti su kempinėle ar pirštais“, – parodomąją pamokos dalį pradėjo prof. dr. doc. Klounas.

Galbūt kaltas prastas apšvietimas ar abejotina kameros kokybė, bet man pasirodė, kad meistro makiažo įgūdžiai labai jau mėgėjiški. Nepagalvokite, kad teisiu mokytoją, kai pati nemoku skysto akių apvado vienodai užsibrėžti ar lygiai antakius nusipiešti, bet tai neatrodė profesionalu.

„Nepamirškite savo makiažo pabaigti lateksine nosimi. Nes koks gi klounas be nosies, ar ne taip? Haha. Makiažą galite nusivalyti su aliejinio pagrindo veido valikliu“, – pasakojo mokytojas, kol aš negalėjau atsistebėti galutiniu rezultatu:

Šis galutinis rezultatas man priminė girto klouno, kuris nekenčia savo darbo ir serga depresija pastangas atrodyti padoriai prieš pasirodymą. Arba dar primena vaizdą, kurį kiekvieną dieną matau žvelgdama į veidrodį. Taip, šis palyginimas tikslesnis.

Būti klounu reiškia būti asmenybe

11 pamokoje dėstytojas klounas pradėjo pasakoti apie individualią klouno asmenybę, kokia ji turėtų būti ir kokia – ne. „Jūsų klouniška asmenybė turi būti didesnė už jūsų gyvenimą. Vieni klounai yra tarsi dvimečiai vaikai, kurie žaidžia ir triukšmauja. Valkatos klounai daro liūdnus dalykus, kurie verčia juoktis. White-faced klounas ramus ir protingas, bet turintis humoro jausmą. Tiesa, jūs galite ir nekalbėti – pažįstu klouną, kuris apsimeta bite ir vienintelis garsas, kurį šis išleidžia yra dūzgimas. Norėdami būti klounais pirmiausia turite būti stipriomis asmenybėmis“, – tikino mokytojas, kol aš mintyse bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodo vidutinio amžiaus klounas, apsimetantis bite.

Menas iš balionų ir kitos alergijos

Turiu pripažinti, kad balionų tema mane labai nuvylė. Vienintelis dalykas, ką klounų guru pasakė, tai pasiūlė nusipirkti knygą apie tai, kaip daryti gyvūnus iš balionų. Taip pat užsiminė, kad populiariausi gyvūnai, kuriuos prašo iš balionų padaryti vaikai yra žirafos ir šunys. Vienintelis naudingas patarimas, kurį išgirdau buvo tai, kad prieš rengiant vakarėlį, kuriame bus balionai, reikia pasiteirauti dalyvių, ar niekas neturi alergijos lateksui. „Jūs juk nenorite linksmos situacijos paversti grėsmę gyvybei keliančia situacija“, – pasakojo mokytojas. Dar užsiminė, kad yra žmonių, bijančių balionų, tai reikėtų pasiteirauti, ar niekas nejaučia jiems baimės tam, kad nesukurtume papildomų psichologinių problemų kokiam penkiamečiui jubiliatui ar vargšei močiutei slaugos namuose.

8 klounų taisyklės

Jos pagrinde kalba apie profesionalumą, kad negalima gerti svaigiųjų gėrimų prieš pasirodymą, nevalia pasakoti rasistinių, seksistinių, ableistinių bajerių, draudžiama priekabiauti ir šiaip šnekėti nesąmones. Plačiau apie taisykles:

Daugiau apie klounų taisykles ir profesijos ypatumus galima sužinoti pasaulinėje klounų asociacijoje, kurią rasite ČIA.

Holivudas, pakenkęs klounams

Klounystės mokytojas taip pat pasidalino nuoskaudomis apie tai, kokią didelę žalą klounų bendruomenei padarė „Marvel“ sukurtas Joker‘io personažas. Jiems skaudu, kad šis personažas – negatyvus, smurtaujantis, prievartaujantis ir blogas. Holivudinių filmų dėka vaikai neretai pradeda bijoti klounų, jie šiuos asocijuoja su prievarta, baisybėmis. Toks baisus klounų įvaizdis nepadeda tikrosios šios profesijos atstovams, mat jie įsitikinę, kad būti klounu reiškia būti laimingu 24/7.

Reziumė

Iš principo, pasidariau išvadą, kad klounystė tai – ne tik žmonėms šypsenas kelianti profesija, bet taip pat ji turi stiprų atsakingumo ir pagarbos jausmą. Klounams profesija – tai ne tik linksmybės, bet ir nuoširdus noras praskaidrinti kokio nepažįstamojo dieną. Klounams svarbu individualumas, kūrybiškumas ir buvimas unikalia asmenybe. Tad kitą kartą kai sutiksite klouną, sustokite ir pasidžiaukite žmogumi, kuris užsidirbti pragyvenimui sumąstė iš tokio pozityvaus dalyko kaip juokas.

Šiuos kursus vertinu 2.5 žvaigždutėmis iš 5. Pasigedau realių, praktikinių žinių (pavyzdžiui, pamokoje apie balionus buvo parodytas vadovėlis vietoj realaus pavyzdžio). Taip pat kalbėdamas apie unikalumą, savojo klouno paieškas mokytojas nuolat kartodavo, kad svarbiausia nekopijuoti kitų, nes tai – tapatybės vagystė, bet nepaaiškino, kaip tą savo vidinį klouną atrasti. Manau, kad šie kursai buvo elementarūs pagrindai ir žinių, kurios būtų naudingos būsimiems klounams buvo tikrai mažai.

Nepaisant to, visai nesigailiu, kad sudalyvavau klounystės kurse. Galbūt ir nepaprotingėjau, bet bukesnė irgi netapau. Galbūt net atvirkščiai – įgijau supratimo apie tai, koks įdomus ir nelengvas yra klounų darbas. Ar praėjusi kursą užsimaniau tapti kloune? Ne. Ar užsimaniau nueiti į cirką? Tikrai ne. Ar užsimaniau picos su ananasais be jokios rimtos priežasties? Tikrai taip.

Tai toks šis mano pirmasis keistų nuotolinių kursų pasakojimas, kurio tikiuosi neišbrokuosite.

– N.