Sveiki, kaip sekas? Man tai puikiai, šiandien suklijavau kelis šimtus akyčių, o ką jūs gero pasiekėt gyvenime?
PAGALIAU. PAGALIAU IŠPILDŽIAU SAVO SVAJONĘ. Ne, ne svajonę, o VIZIJĄ. Taip, tai daug geresnis žodis situacijai apibūdinti. Žodžiu, prieš kelis įrašus minėjau, kaip man kilo mintis iš judančių akyčių sukurti paveikslą, kurį pavadinsiu „Viską matantis“. Pamąsčiau, kad būtų smagu visiems iš eilės pasakoti, kad mane miegančią stebi šimtai akių. Tada žmonės pradėtų galvoti, kad man „ne visi namie“,o aš tik parodyčiau tą paveikslą, garbingai įrėmintą miegamajame ir pasakyčiau: „nespręsk apie knygą iš jos viršelio“. Tai tiek, toks tas mano minčių procesas buvo. Štai kaip pavyko šią idėją įgyvendinti:
Šis aukštos meninės vertės kūrybinis procesas truko VOS 3 valandas. Jo metu karštais klijais nusiplikiau visus savo nagus, prisiklijavau vietas, kuriose klijų būti neturėtų ir prasikeikiau taip saldžiai, kad keiksmų stiklainį užpildžiau metams į priekį. Ar dar kartą kartočiau tokį projektą? TIKRAI NE, bet žinot ką? Turiu dar vieną rėmelį ir spalvotų pom pomsų, tad manau, kad savo dabartinius įsitikinimus ateityje visgi pakeisiu. Nežinau kodėl, bet tie pūkuoti kamuoliukai man teikia didžiulį džiaugsmą, visiškai hipnotizuoja, veikdami kažkaip…terapiškai! Bet gana apie juos, kviečiu pasižvalgyti į savo kūrybinį procesą:
Peroksidiniai ežiukai ir vakaras su Nicolu Cage
Per teliką kaip tyčia rodo gerą filmą su Nicolas Cage – „Knowing“. Šią juostą paauglystėje įsimylėjau ir buvau įsitikinusi, kad tai pats geriausias mano kada nors matytas filmas (nepaisant to, kad IMBd reitingas ir pikti kritikai byloja ką kita). Fimas pasakoja apie įvairių žmonijos tragedijų pranašystes ir ateitį, naują pasaulį, kuris puikiai klostysis ir be mūsų. Pamenu, pirmą kartą jį žiūrint mane žiauriai išgąsdino filme matyti ateiviai / pranašai, kurie buvo apsirengę 90-tųjų stiliumi su matricos elementais bei ežiuku kirptais balintais plaukais. Fuj, net dabar žiūrint į juos krečia šiurpas, niekam netiko tas peroksidinis ežiukas, visiška stiliaus katastrofa… Kas norite gero vakaro mindfuck‘o – visai reikomenduoju pamatyti.
Lovinių švenčių fanė ir kvietimas būti draugais
Kaip žinia, rytoj Kūčios, kurių nemėgstu ir džiaugiuosi, kad šiais metais jas leisime namuose. Su mama planuojame išsikepti šaldytos picos, atsidaryti vieną (ar kelis) vyno butelį ir su pižamomis tingiai lovoje spoksoti romantinius filmus. Tikiuosi per šventes dar kartą peržiūrėti Bridžitos Džouns dienoraščio dalis, „Puikybę ir prietarus“ (tuos su Keira Knightley ir Matthew Macfadyen), Mamma Mia miuziklo ŠLOVINGAS dvi dalis, „Rocketman“ pasakojimą apie Eltoną Džoną ir daug kitų romantinių banalybių tikintis paleisti pilve drugelių ir nubraukti vieną kitą ašarą. Nepaisant to, kad mus kamuoja pandemija ir kitos pasaulio problemos, negaliu sulaukti tokių tingiai ramių, lovinių švenčių. Tokios jos man – pačios mėgstamiausios.
Jeigu jūsų šventės jums atrodys nepakeliamos ar pernelyg vienišai depresyvios – parašykite man. Nesvarbu, pažįstami ar ne, draugaujam mes ar ne, pykstamės ar dar kokia nors nesąmonė tarp mūsų nutiko, jeigu jums reikia šventinės kompanijos – aš visada būsiu šalia. Mane galite pasiekti visais įmanomais socialiniais tinklais (FB, IG, paštas: nijolkatariazodi@gmail.com). Jeigu pasiryšite su manimi pabendrauti, tiesiog brūkštelkit kodą „KK“ (sutrumpintai – „karantininės kalėdos“) ir aš žinosiu ką jums pasakyti.
Pabaigai, noriu pasidalinti pozityviu nauju pirkiniu iš kinų mekos – ALIEKSPRESO. Neteiskite, bet pabandykite mane suprasti. Tai – mašinos papuošimas, ančiukas su ŠALMU IR AKINIAIS NUO SAULĖS. MIRŠTU KAIP GRAŽU, negalėjau neįsigyti. Turėsiu kiečiausią mašinos vidaus dekorą mieste:
O dabar linkiu gražios nakties ir tikiuosi, kad jūs laikotės gerai. Na, ar bent pakenčiamai.
Gražios nakties.
– N.
Urtė Caspo 