Po šešias dienas trukusios šventinės tylos, įveikusi dar vieną depresijos periodą šlovingai grįžtu į savo blog‘ą. Nežinau kas nutiko, bet vos sulaukusi Kūčių panirau į gilią depresiją su melancholijos prieskoniais. Kažkodėl kapstytis iš jos šį kartą net nesistengiau – pasidaviau tam liūdesiui, vienišumui, izoliuodamasi nuo visų ir visko visa širdimi bei kitomis strateginėmis vietomis. Matyt, po egzaminų, darbo dramų perdegiau ir kaip tik ant švenčių visiškai išsikrovė mano socialinė baterija. Tapau asociali, knygose paguodos ieškanti moteriškaitė.
Dar viena niekam neįdomi knygos apžvalga
Kalbant apie knygas, per dvi dienas sudorojau Kalėdų Senelio padovanotą autorės Jeanine Cummins kūrinį „Amerikos purvas“. Apie jį jau kurį laiką svajojau, bet prisiskaičiusi dviprasmiškų atsiliepimų vis dvejojau įsigyti. Smagu, kad Kalėdų Seneliui dvejonių niekada nekyla, tad jis man ir parūpino šią žymiąją, visų apšnekėtą knygą. Šis romanas pasakoja apie knygyno Akapulke savininkę Lidiją ir jos sūnų Luką, kurie abu priversti bėgti po namuose įvykusios tragedijos, kurios metu buvo išžudyta visa jų šeima. Jie tampa eiliniais migrantais, per Meksiką keliaujančiais ant traukinių vagonų stogų Jungtinių Amerikos Valstijų link. Tai nepaprastai sudėtinga kelionė, kurios kiekviename žingsnyje laukia nauji iššūkiai, išgyvenimai ir geresnio gyvenimo paieškos.
„Amerikos purvas“ man paliko dvejopą įspūdį. Manau, kad tai knyga, kurią pravartu perskaityti vien tam, kad geriau suprastume, kiek daug pavojų turi išgyventi migrantai, ketinantys kirsti JAV sieną. Aš gyvendama savo kaime Kaune niekada nesusimąsčiau, kokį sunkų kelią jie turi nueiti ir ką dėl to paaukoti. Taip pat buvo įdomu skaityti apie Meksikos kartelių gyvenimą, vietinius mafijozus ir kitus budulius, valdančius kone visą šalies infrastruktūrą bei turizmo sektorių. Dar vienas džiaugsmas buvo tas, kad knygoje man labai prigijo ispaniški žodžiai, kuriuos paprastai radusi grožinės literatūros kūrinyje susinervinčiau galvodama, kad kažkas patingėjo juos išversti. Tai suteikė knygai savotiško pietietiško žavesio ir praplėtė mano ir taip poliglotišką akiratį (primenu, kad kalbate su boba, kuri bandė mokintis: italų, švedų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbų, bet nei vienos normaliai neišmoko).
Knygos trūkumai mano nuomone – Lidijos santykiai su pagrindiniu šalies mafijozu aka pelėda. Tie santykiai pasak autorės, buvo gilūs, draugiški, jie buvo tarsi dvi giminingos sielos, suradusios viena kitą. Tačiau juose trūko stipraus pagrindo, gylio, jie mano nuomone buvo paviršutiniški. Manau, kad čia būtų daug įdomiau prigijusi kitokia pagrindinių veikėjų dinamika. Pavyzdžiui, tokia kaip knygoje „Avinėlių tylėjimas“ (MANO VIENA MYLIMIAUSIŲ KNYGŲ, jeigu ką), kurioje Hanibalas Lekteris ir FBI agentė Clarice Starling medžiojo vienas kitą, žaidė tokį katės-pelės žaidimą, kuris įtraukė nuo pat jų susitikimo pradžios. Nepaisant mano bumbėjimų, knygą perskaityti tikrai rekomenduoju, galiausiai, šiuo metu ir taip nėra ką veikti, tai kodėl gi nepanirus į knygas ir jų sukurtą naują pasaulį, kuriame neegzistuoja koronkė, izoliacija bei kitos mūsų problemos?
Dabar užsisakiau ir niekaip negaliu sulaukti naujos Baracko Obamos knygos „Pažadėtoji žemė“. Viliuosi, kad ji paliks tokį pat gerą įspūdį, kaip ir Michellės Obamos autobiografija. Belaukiant Obamos, skaitau savo taip ilgai saugotą ir brangintą A. A. Milne „Pūkuotuko pasaulį“ bandydama po migrantų tragedijų atstatyti savo pozityvo ir gėrio atsargas.
Meldžiu, atimkite iš manęs Tik Tok’ą
Turiu pripažinti, kad per šventes ne tik skaičiau, bet ir rekordinį valandų kiekį praleidau naršydama Tik Toke. Taip, pyzdavokite mane, sakykite, kad ten vaikų programėlė, bet aš to NIEKADA NEPRIPAŽINSIU. Mano feede – sūrio lentų dekoratorių šedevrai, LGBT turinys ir bajeriai, drag karalevos, stiliaus ikonos bei galybė depresyvių žmonių juokingo turinio. Mane žavi tas kūrybiškų žmonių burbulas, kurį galiu stebėti patogiai kiurksodama ant sofos ir įkišusi galvą į telefoną.
Nepaisant Tik Toko žavesio, per šventes pranaršiau tiek daug valandų, kad man pradėjo rodyti kažkokią dainininkę-mediumę-ekstrasensę, kuri užkeiktos lėlės pagalba gali susisiekti su anapusiniu pasauliu. Laikydama tą baisią lėlę savo rankose ji bandė išsiaiškinti, ar princesę Dianą nužudė jos šūdinas ex’as Charles’as, ar tai tebuvo nelaimingas atsitikimas. Aišku, lėlė jai atsakė, kad ją nužudė baisianosis Charles’as ir kad Diana iki šiol ant jo pyksta, grūmodama savo pirštu iš po debesų. Kitame video ji bandė su ta lėlė aiškintis, ar Michael Jackson vis dar gyvas, o jo mirtis buvo kruopščiai suplanuotas pasitraukimo iš viešos erdvės planas. Tai pagal tą dainininkę ir jos užkeiktą lėlę, Michael yra gyvas ir sveikas, gyvenantis atsiskyrėlišką gyvenimą kažkur Amerikos pakraštyje, jeigu ką. Tiek žinių. Pajutau, kad čia greičiausiai ir yra mano socialinis dugnas ir nusprendžiau padaryti pertrauką nuo Tik Toko. Kažin, ar ilgam…
Kalėdinių dovanų apžvalga
Metas apžvelgti, ką gi gavau dovanų nuo Kalėdų Senelio, nes visiems tai labai įdomu, aš tokia svarbi asmenybė. Papasakosiu apie svarbiausią dovaną, dėl kurios labiausiai džiaugiasi širdis ir kitos strateginės vietos. Tai yra ŽIEDAS. Taip, tai sužadėtuvių žiedas, noriu paskelbti, kad aš pagaliau esu nebe vieniša. Sudie, vienatve, viso gero senmergyste ir LABA DIENA, SANTUOKA, pagrindine moters duotybe, tradicinės šeimos vertybe. Ką galiu pasakyti, meilė žmones užklumpa netikėtai ir būtent taip nutiko man su mylimuku… Vestuves kelsime tuomet, kai visa šeima bus užsikrėtusi koronavirusu. Pamąstėme, kad bus tokia jauki šventė, kurios svečiams išsinešimui dalinsime deguonies aparatus. Mano vestuvių stiliaus estetika, jeigu kam įdomu bus tokia:
Nes aš karaleva. Aš to verta. Aš verta karūnos ir suknelės su kelininko spalvos motyvais. Noriu, kad mano vyro kostiumas matytųsi iš kosmoso, va tokio ryškumo jis bus.
Gerai, užtenka juokų, žiedą sau pasidovanojau pati, nes tai yra dar viena mano silpnybė (kuri rikiuojasi prie manijos gražiems batams, akiniams nuo saulės ir spalvotoms kojinėms). Pamąsčiau, kad dramatiškai išėjusi iš darbo galiu sau pasidovanoti gražų žiedą. Užmačiusi šį gražuolį Vytautės Jankūnaitės juvelyrikos feisbuko puslapyje tiesiog negalėjau atsilaikyti. Mus suvedė likimas, interneto ryšys ir mano prastas asmeninių finansų valdymas:
Aš mėgstu masyvius, nestandartiškus papuošalus, todėl šis žiedas man iš karto krito į širdį, tuo pat metu apvogdamas banko sąskaitą. Esu labai laiminga, tai yra pati geriausia mano Kalėdų Senelio dovana SAU.
Nuotolinio pusmečio reziumė
Pagaliau pabaigiau dar vieną mokslų pusmetį, kuris šį kartą mano naudai buvo nuotolinis. Galiu teigti, kad šis pavyko visai neblogai, bendras mano metinis – devynetas. Kaip dėjusi minimalias pastangas ir dar minimalesnes protines galimybes, jaučiuosi visai patenkinta tokiu rezultatu. Beje, per šį įdomų mokymosi pusmetį atradau savo naują, pašėlusią pusę, kviečiančią ieškoti nuotykių ir susižlugdyti tuo pačiu metu.
Žinote, kai kurie dėstytojai uždėdavo egzaminus ir palikdavo juos kelioms dienoms. Juos buvo galima išlaikyti studentui patogiu metu ir man naktimis būtent ir užeidavo tas noras. Ne esmė, kad nesimokiau visą pusmetį ir pavarčiau tik pirmos paskaitos skaidres. Nesvarbu, kad esu padariusi vos 20% visų namų darbų. Dzin, vat naktį pabusdavo mano nuotykių dvasia ir pagalvodavau, kodėl gi neišlaikius egzo ant tos trečios valandos ryto drąsos? O jeigu pasiseks? O jeigu paryčiais aš virstu slaptu genijumi, sugebančiu išlaikyti egzaminus aukščiausiu balu? Aišku, po tokių pozityvių minčių mane aplankydavo logika ir suvokimas, kad rytas už vakarą protingesnis, o tokia būsena yra labiau užslėpta mazochistinė susižlugdymo išraiška. Bet vis tiek tas jausmas, kad aš esu superboba, galinti trečią ryto geriausiai išlaikyti egzaminą mano kantrybę testavo visą sesijos laikotarpį.
Išgyvenu emo fazę, kurios niekada neturėjau
Didžiulis dabartinio mano gyvenimo nepatogumas – negalėjimas užmigti naktimis, nes paprasčiausiai nepavargstu per dieną ir kaip didžiausia utelė į galvą įstrigusi „Mother Mother“ daina „Oh Ana“. Nors man labai patinka ši grupė, bet jos dainų žodžiai? Ten nėra nieko pozityvaus, toks jausmas, kad strigau emo fazėje, kurios gyvenime neturėjau. Įsivaiduokite, kaip man gyventi, kai nuolat galvoje skamba žodžiai:
I’ll be God
I’ll be God
I’ll be God
I’ll be God, today
Hold my head under the bath and breathe away
Slit my wrists and watch that blood evaporate….
Tai nėra sveika mano psichinei sveikatai ir būtinai apie tai pakalbėsiu su savo psichologe. Beje, per šiandieninį mūsų susiskambinimą per Viber‘į aš jai parodžiau savo akyčių paveikslą, kuris buvo tarsi įrodymas, kad mano rankose – per daug laisvo laiko. Ji manimi labai didžiavosi.
Beje, žinote, koks yra geriausias užsiėmimas, kai turite per daug laisvo laiko? Ogi pabandykit išsivirti žirnių (sriubai, valgymui su daržovėmis ar lašinukais ir pan.). Mes su mama arba esame tragiškos kulinarės arba absoliučios durnės, nes šiandien juos virėm net PENKIAS VALANDAS. Nemeluoju. Virėm. Žirnius. PENKIAS VALANDAS. Kiek virėm, tiek jie pasirodė per kieti ir nevalgomi, todėl po penkių valandų prasikeikimo mums galiausiai pavyko juos padoriai išvirti. Jeigu nereikėtų prie ugnies budėti penkias valandas, žirniai taptų mano pačiu mėgstamiausiu maistu. Besiskųsdama dėl žirnių pradėjau ieškoti, ar kartais nėra kokios greičiau paruošiamos jų versijos, tai pasirodo, kad YRA. Tada juos reikėtų virti vos pusvalandį. Tai skamba tarsi išganymas po mano penkių valandų katorgos. Kokia aš idiotė, kad apie tokią galimybę tik dabar pagalvojau… nu durnių durnė.
Diagnozuoju sau naujas ligas su GOOGLE pagalba (dar nemirsiu)
Metas pakalbėti apie naujų ligų diagnozes, kurias laisvu metu sau skiriu su geriausios gydytojos Google pagalba. Jau gerą pusmetį kankinuosi dėl aknės. Supraskite mane teisingai, aš GYVENIME neturėjau problemų dėl spuogų. Visą paauglystę džiaugiausi tobulo lygumo oda, tačiau sulaukus 22 metų viskas staiga pasikeitė. Mane ėmė kamuoti velniškai skaudūs ir gilūs spuogai, paliekantys randus, padidėjo veido plaukuotumas, kas byloja apie hormonų problemas.
Sukalusi į google visus savo simptomus atradau policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS angliškai), kurio daugiau nei pusė simptomų atitiko mano situaciją. Tarp jų – skausminga aknė, sutrikęs mėnesinių ciklas (iš Šveicariško laikrodžio mano bobdienės tapo tokios neprognozuojamos kaip kinų gamybos padielka). Taip pat nepaisant griežtos dietos ir sporto man labai sunku numesti svorio, sutriko žarnyno veikla, kas irgi gali būti PCOS simptomas. Nuo aknės pusmetį bandžiau gintis dermatologų pagalba, bet šie galiausiai man pasiūlė išsitirti hormonus. Tad mano vienas svarbiausių Naujų metų tikslų tapo PCOS paieškos, palinkėkite man sėkmės! Aš tikrai nežvejoju papildomų ligų, tai nėra mano tikslas. Tiesiog pavargau nuo aknės, netinkamos mitybos ir nesigaudymo, ką gi su savo organizmu daryti. Nes mes nedraugaujam, mes tarsi atskiros respublikos ir tai pradėjo trukdyti mano gyvenimo kokybei.
Nepaisant visų esamų ir nesamų psichologinių bei fizinių mano ligų, jaučiuosi visai laiminga. Gyvenimas nėra toks siaubingas ir blogas, su mama kartu turime sėdėti izoliacijoje iki sausio penktos dienos, mat mano gimdytoja turėjo artimą kontaktą (gėrė kavą visą savaitę) su sergančia virusu kolege. Tikiuosi, kad nesusipjausim iki to sausio. Greičiausiai taip nenutiks, nes mes abi panirusios į knygas skirtinguose kambariuose ir susitinkame tik prie penkių valandų žirnių virimo maratono puodo.
Pabaigai, noriu jums parodyti labai gražų megztinį, kurį GALIMAI GALBŪT NETYČIA nusipirkau, nes prasideda pošventiniai išpardavimai. JŪS PAŽIŪRĖKIT Į TĄ MĖLYNĄ SPALVĄ, Į TAS AKIS… Į TAS…BLAKSTIENAS. Tobula:
Tiems, kuriuos sudomins tos akys noriu pasakyti, kad šitas grožis iš „Lazy Oaf“ puslapio. Jie yra nerealūs. Jeigu kada jus suvilios panašaus stiliaus žaismingi drabužiai, (tik draugiškesni finansams), verta akį užmesti ir į „Minga London“:
O jeigu jus kaip ir mane traukia 70-tieji, pavydėtinų šmutkelių turi „The Hippie Shake“.
Gerai, gana čia tų niekam neįdomių mados patarimų. Tikiuosi, kad ir jūs laikotės gerai ar bent pakenčiamai.
– N.
Urtė Caspo 