O, Britne, tu geriausiai atspindi mano nuotaiką šiuo metu. Lyg ir laukiu Kalėdų, lyg ir nekenčiu, kad iki jų teks įveikti septynis traumuojančius egzaminus. Lyg ir noriu šokinėti aplink Kalėdų eglutę, leipt iš laimės nuo prieššventinio pozityvo, bet tuo pat metu noriu nušokt nuo artimiausio tilto. O kaip gyvenate jūs?
Nulinė motyvacija ir egzaminų džiaugsmai
Ryt, tai yra – jau šiandien, rašau AkAdEmInĖs anglų kalbos egzaminą, kur nieko nesuprantu ir net neįsivaizduoju, ką gi mes mokėmės visą šį semestrą. Aišku, nepadėjo ir retas mano pasivaidenimas nuotolinėse paskaitose bei greitas atsijungimas tuomet, kai dėstytoja pradėdavo mus skirstyti į diskusijų kambarius (aš juos vadinau pabėgimo kambariais), kur studentai grupelėse kalba niekam neįdomiomis temomis. Kad ir kokia šauni ir pozityviai nusiteikusi mūsų dėstytoja bebūtų, kad ir kaip stengėsi paruošti įdomias skaidres, kurių pabaigoje visada laukdavo koks geros dienos palinkėjimas ar klišinė citata „BELIEVE IN YOURSELF“, vis tiek nieko nesupratau ir viliuosi, kad šis košmaras greitai baigsis. Ironiška tai, kad šią naktį paskyriau anglų kalbos mokslams, konspektų peržiūrai, tačiau man įpusėjus peržiūrėti medžiagą užlūžo VDU moodle. Matyt, visata pati nori, siunčia internetinius signalus, kad pailsėčiau ir nustočiau mokytis, nes aš genijus iš prigimties, poliglotė, superboba, maladiecova viename asmenyje.
Smagu ir tai, kad kitas egzaminas – socialinės atsakomybės komunikacija manęs laukia šeštadienio rytą. Kaip smagu bus atsikelti anksti ryte ir demonstruoti savo tobulas žinias iš dalyko, kurio niekada šį semestrą nelankiau. TIkiuosi, kad bendras išprusimas ir trys peržiūrėtos skaidrės manęs ir vėl nepaves.
Bosės liepė paprašyti vienuolės padainuoti
Kadangi nuostabioji kolegė prieš savaitę nusprendė atsisveikinti su mūsų televiziniu kolektyvu ir šiuo metu nėra papildomos darbo jėgos, bosės paprašė per zoom‘ą pakalbinti vieną pašnekovę, kuri pasirodo esanti garbaus amžiaus vienuolė gyvenanti JAV, apdovanota Riterio ordinu už nuopelnus Lietuvai ir panašiai. Šis interviu turėtų išeiti į televizijos eterį per Kalėdas, tad pokalbis turi būti šventinis ir dvasingas. Kad jau ir taip sėdžiu namuose be nuotykių, sutikau padaryti tą interviu, kuris viliuosi, kad prablaškys mano užsibezdėjusią karantininę rutiną. Ir visai čia nemaišo mano ateizmas ar kiti vidiniai įsitikinimai.
Su bosėmis susitarėme, kad paruošiu klausimus, kuriuos šios patikrins ir pakomentuos, ar pataikau į temą ir ar viskas gerai. Kai pamačiau taisytus klausimus, tikrai apsidžiaugiau – taisymų būta labai mažai, o dalykai, kurių nuoširdžiai norėjau paklausti išliko ir nebuvo ištrinti. TAČIAU prie vieno klausimo apie tai, kokios Kalėdinės dainos ar giesmės patinka vienuolei, mano bosės prirašė pastabą: „paprašyk, kad ji padainuotų“… Kaip smagu, kad net ir nuotoliniu būdu jos išlaiko tradiciją man daryti gėdą. Jūs įsivaizduokit – susiskambiname su senyvo amžiaus vienuole iš Amerikos per zoomą, ir štai kaip vyksta veiksmas:
– „Gal turite kokią mylimiausią Kalėdinę dainą ar giesmę?“
– „Taip, turiu, man labai patinka giesmė, skirta Jėzui Kristui, kurią parašė apaštalė Mariah Carey. Ji vadinasi „All I Want For Christmas Is You“.
– „Šaunu, ar galite ją padainuoti?“
– <TIKRAI PAŠNEKOVĖ NESUSIPATOGINA IR PRADEDA IŠTRENIRUOTU BALSU DAINUOTI DAINĄ>.
– „Ou jė, you go girl, labai gražiai dainuojat“, – sakau aš, plodama į jos atliekamos dainos taktą.
Nu kas per šūdas, ką? Kaip jos įsivaizduoja, kad tai turi įvykti? Kad vienuolė angelišku balsu man padainuos visą dainą per zoomą tiesiai iš Amerikos, kurią vėliau su malonumu klausys laidos žiūrovai? Jau nekalbu apie religines giesmes-nūdas, per kurias spėji ne tik numirti, bet ir prisikelti absoliučiu impotentu.
Nežinau, ar pavyks paprašyti vienuolės padainuoti, ar netyčia (galimai tyčia) pamiršiu to paprašyti, bet būtinai jus apie tai informuosiu. Dar ramybės neduoda zoomas su savo nesąmonėmis. Kadangi man reikės įrašyti mūsų pokalbį taip, kad matytųsi tik pašnekovė, šiandien pusdienį vargau aiškindamasi, kaip teisingai tai padaryti. Kolegos, kurie labiau patyrę pašnekesius per zoomą, man aiškino, kad čia labai paprasta, tačiau man pavyko susiprasti iš penkto karto. Į pagalbą pasikviečiau draugę, kuri apsimetė pašnekove ir leido save, kaip bandomąjį triušį, įrašinėti ir žiūrėti, ar gavosi taip, kaip noriu. Pirmą kartą kai klioviausi visų rekomendacijomis įsirašė tik mano vaizdas. Tai įsivaizduokit, kokia būtų faina staigmena, jeigu įrašyčiau keturiasdešimties minučių pokalbį su pašnekove, kur visą laiką matosi tik mano veidas :))). Aišku, mano penkmečio planas tapti žvaigžde-milijoniere galbūt ir išsipildytų, jeigu į eterį paleistų mano žavią povyzą, tačiau aš nenoriu susipykti su dievu, vienuolėmis ir bosėmis vienu metu. Žinant mano sugebėjimą sušikti viską, kas tik įmanoma, jau dabar pradedu melstis, kad viskas pasisektų.
Pasiruošimo egzams grojaraštis
Nežinau kaip jūs, bet besimokydama egzaminams aš turiu pasidariusi mini grojaraštį su keliomis dainomis, kurios motyvuoja skaityti nuobodžius tekstus ir mokslines nesąmones. Štai mano TOP dainų penketukas:
- Pavadinimas viską pasako. Įsivaizduoju, kad šią dainą dainuoju dėstytojams ir visiems mokslo guzams, kurių kažkada pasakytas teorijas dabar turiu kalti mintinai. Tai ar negalėjo didieji mokslo genijai susilaikyti nuo savo replikų, pasilaikyti nuomonę sau vien dėl to, kad kelis šimtus metų nuo jų nekentėtų viso pasaulio studentai? NIEKAIP NEGALIU SUPRASTI.
2. Grupei „Sparks“ jaučiu ypatingą meilę. Aš nuoširdžiai manau, kad jie yra labiausiai neįvertinta ir nesuprasta glam rock‘o grupė. Todėl kiekvieną kartą, kai mokausi ar esu pavargusi nuo gyvenimo, įsijungiu „Amateur Hour“ ir žinau, kad mano nuotaika greitai bus pataisyta. Jie nuostabūs diedai, iki šiol duodantys garo ir absoliutūs mano egzaminų rutinos gelbėtojai. Beje, šie vyrukai neseniai išleido fainą dainą „Edith Piaf (Said It Better Than Me)“, kuri taip pat verta jūsų ausų.
3. GERAI, pripažinsiu – šitą dainą įsimylėjau iš „Tik Toko“ ir viskas tuo pasakyta. Ši daina skleidžia gerą vaibą, pozityvią nuotaiką, dėl kurios noriu mažiau trankyti galvą į sieną dėl to, kad per vieną naktį negaliu išmokti viso semestro medžiagos.
4. Kadangi jau išsiaiškinom, kad neturiu jokio išlavinto muzikinio skonio, tai nesigėdinsi pasidalinti dar viena daina – grupės „The Struts“ perdainuota „Ballroom Blitz“, kuri padeda neužmigti eilinėmis „bandau iškalti viso semestro medžiagą ir gauti teigiamą“ naktimis.
5. Jeigu galėčiau būti daina, tai 100% būčiau Boney M. kūriniu „Rasputin“. Nežinau kodėl, bet turiu motinišką ryšį su šiuo kūriniu, gryną meilę, moku jį mintinai ir, rodos, vienintelė suprantu dainos prasmę. Sėdėdama naktimis prie knygų ne tik garsiai dainuoju apie „Russia’s greatest love machine“, bet ir sušoku kazačioką. Tobulas, nepakartojamas, orgazminis kūrinys. Kiekvieną kartą susilydau, kai dainos pabaigoje ištariamas sakinys: „Oh, those russians“.
O kokios dainos jums padeda mokytis egzaminams? Kviečiu pasidalinti savo grojaraščiu, kad ir koks absurdiškas ar kaip tik – išlavintas jis bebūtų.
O dabar, gerbiami draugai ir nelabai, trumpai papezėjusi toliau tęsiu savo mokslo maratoną ir linkiu jums gražios nakties.
Likite sveiki,
– N.
Urtė Caspo 