Labas mielieji, koks gražus sekmadienio vakaras, tad kažkaip užsimaniau parašinėti. Prisisekit saugos diržus ir važiuojam.
O šventas mano durnume
Aš niekaip negaliu atsidžiaugti savo kvailumu – jis visiškai iš kito pasaulio. O gal reikėtų kaltinti mano hormonus? Kad ir kaip ten bebūtų, nesvarbu. Tai va, jeigu koks bičas man parodo dėmesį AR mandagiai su manimi bendrauja, aš nemanau, kad tai TIK mandagumo ženklas. Pradedu galvoti, kad mes greitai susituoksim, matuojuosi jo pavardę ir vestuvinę suknelę. Nekalbu apie tai, kad galvoju vardus šunims ir katėms, kuriuos kartu auginsime. Kažkur uždaryta mano loginė dalis supranta, kad toks dėmesys – elementarus mandagumas ir gero tono ženklas, tačiau kita, dominuojanti durna dalis daro visai kitas išvadas – MES JAU KARTU bei HM, KOKS MĖNUO JAM PATOGIAUSIAS BŪTŲ SUSIŽENYT? GAL VASARA? NORS NE… BŪNA PER ŠILTA, TAI GAL RUDUO… Totalus. Durnumas. Žinote, juokinga tai, kad aš nesijaučiu nei vieniša, nei nuliūdusi ar verkianti dėl to, kad tiksi kažkoks biologinis laikrodis, tačiau vos sutikus kokį žmogų negaliu susivaldyti nuo puskvaišių svajonių. Labai jau psichopatiška, ar ne? Ne esmė, kad po savaitės pamiršiu to žmogaus vardą ir jausiu nulį empatijos jo klausimu, tačiau tą akimirką skraidau padebesiuose. Apgailėtina. Ir taip, tuoktumėmės rugsėjo pabaigoje, prasidėjus bobų vasarai.
Mane iškeitė į berną
Šiandien nutiko dar vienas skaudus dalykas. Žinau, kad tai bus perskaityta tų žmonių, tačiau man nesvarbu. Kaip ir jums nesvarbūs mano jausmai. Ypač tau, buvusi mano draugute. Taigi, situacija tokia: kaip suprantu, mano viena draugė turi rimtų nepasitikėjimo problemų dėl savo vaikino – tiksliau, jie abu vienas kitu stipriai nepasitiki. Dėl to leidžia vienas kitam skaityti privačius pokalbius, žiūri skambučių išklotines ir panašiai. Šį faktą stengiausi praleisti pro ausis, nes myliu ją – myliu savo draugę ir galiu susitaikyti, kad kažkoks kachalis kažką perskaito. Ką jau padarysi, tobulų žmonių nėra, o tai aš puikiai suprantu (nors žinot, kad esu super tobulybė).
Nu ir ką, vieną eilinį vakarą mes su drauge šnekam apie gyvenimą, juokaujam visaip (internetais, nes ši LONDĖJ), ir ji pradeda mane erzint tokiomis frazėmis kaip “o mano vaikinas mano taip“, “o jis tau sako taip“…. Ir aš galvoju – nu blet, aš gi su tavim šneku, aš suprantu, kad jis vis tiek viską perskaitys, tačiau bent nepasakok, kad jūs abu dalyvaujat susirašinėjime ir skaitote tai, ką rašau tik VIENAM asmeniui. Man nepatogu, nemalonu, aš nesijaučiu saugiai, bet ji vis tiek stumia tą “BERNAS SKAITO MANO SMS“ naratyvą. Nu ir susierzinusi atšoviau “man px tavo berno nuomonė žinok“ – gal ir nelabai klasiškai, bet norėjau pasakyti, kad man toks bendravimas nė velnio nepatinka. Čia ne svingerių balius, nenoriu prezervatyvais dalintis su kitais… Nu okey, čia prasta metafora, tiesiog nenoriu savo MINTIMIS dalintis su kitais, gal taip geriau skamba…. Ji atrašė “O JAM PX TAVO NUOMONĖ“ – :DD negaliu, perskaičiau ir galvoju, kas čia vyksta? Ar mes kokie paaugliai, žaidžiam kažkokius žaidimus? Lyg ir ne. Būdama brandi moteris spjoviau į šią nesąmonę atsakydama, kad “gal jam ir px, bet aš bent nemeluoju ir neturiu skolų“. Ir pamyniau skaudžią draugės votį – kitaip tariant, ji slapčia per visokias kitas anketas, kurių mylimukas nepasiekdavo, pasakodavo, kad jis nemažai dalykų nuo jos slepia, taip pat ir nemenkas pinigines skolas. Aš, puikiai žinodama, ką sakau, supykdžiau ją, mat ši turėjo savo bernui, skaitančiam mūsų pokalbius, aiškint, kad man pasakojo apie tai – galbūt turėjo vieną kitą jo tardymą, nes tokie jau tie santykiai normalūs, žinot… Tada ji man parašė “TU GI ŽINAI, KAD JIS SKAITO VISKĄ“ ir maždaug, kad padariau didžiulį nusikaltimą visus įžeisdama. Atrašiau “o kaip man jaustis, kai žinau, jog mano mintis skaitai ne tik tu, o ir tavo kachalis?“ Nieko neatrašė. Ir normalu. Nes ir būdama visiška idiote suprantu, kad kažkur čia yra logikos spraga. NIEKAS, kartoju, niekas negali jums knisti proto, su kuo bendrauti, ar ne. Tuo labiau skaityti asmeninių susirašinėjimų – tai nėra sveiki santykiai, sakykit ką tik norit.
Kitą rytą pamatau, kad ji mane užblokavo per visus įmanomus medijos kanalus. Net neatsisveikindama, dėl ko velniškai skaudu. Aš suprantu, kai nusprendžiama nebebendrauti, tačiau parodyk bent truputį pagarbos mūsų santykiams ir sugebėk atsisveikinti. Pabėgti pabrukus uodegą kaip kiaulei prieš skerdimą (vėl, wow metaforos pas mane šiandien, labai jau įspūdingos) yra negražu. Kad ir kaip man dabar pikta dėl tokio jos išėjimo, pykčio niekam nelaikau. Mes renkamės draugus, renkamės mylimuosius ir nieko čia nepakeisi. Agne, aš visada tavęs lauksiu sugrįžtant, nors ir sužeidei mane. Tu juk, vis tiek mano draugė.
Kalbu su augalais
Nežinau, ar senstu, ar dar kažką, tačiau pastebiu, kad man pradėjo patikti sodininkystė. Vieną gražią dieną atsikėliau ir nusprendžiau, kad man reikia KROKSŲ. Ne, ne apie krokus (gėlės) kalbu, o apie hiacintus, kuriuos kažkodėl nuo vaikystės vadinu kroksais. Tai va, prisipirkau hiacintų, myliu juos, kalbu su jais (nes internetuose skaičiau, kad taip daro profesionalūs sodininkai tam, kad gėlės gražiau augtų, joms reikia gero žodžio ir augalai mus puikiai supranta), laistau, visaip kitaip džiaugiuosi jų egzistavimu ant mano palangės. Net savaitgalį užėjau į floristikos studiją, kurioje dairiausi naujų hiacintų bei sužinojau, kad sukulentai būna ne tik plastikiniai, o ir gyvi, kas buvo ABSOLIUTUS GYVENIMO ŠOKAS.
Nežinau kodėl, tačiau ši veikla (augalų sodinimas ir pokalbiai su jais) man labai patinka. Gal užaugusi būsiu sodininke aka hiacintų užkalbėtoja? Kas čia žino…
Papai kaip buldozeriai
Jeigu kažkas mane pamatysit Tinderyje, tai nenustebkite. TAIP, čia ne bajeris (beveik), aš tikrai ten užsiregistravau. Pirmi įspūdžiai nekokie, nes “swaipindama“ pamačiau tiek gražių panelių ir vaikinų, visi kažkokie super modeliai ar ką, kol aš sėkmingai kėliaus į savo profilį tokias fotkes ir rinkau savivertės likučius:
Ir panašiai… TIESIOG, aš nevaidinsiu, kad esu graži, seksy dyva, kurios papai kaip du buldozeriai bado per fotkę akis. Visi šie koliažai, kvailos fotografijos – esu aš, taip jaučiuosi geriausiai ir nebandau apsimesti tuo, kuo nesu. Taigi, kol jūs būsit visi ten tobuli, gražūs ir super sąmojingi, aš būsiu savimi. Apie įspūdžius iš tos šikskylės aprašysiu jau netrukus. Beje, ten buvau užtikusi du savo bendradarbius, su kuriais ryt turiu bendrą susirinkimą. Nu fainai.
Tiek iš mano fronto šiandien.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 