Nu ką, Nauji metai jau visai ant nosies, tai aš, kaip prityrusi prisižadėtoja, “Nauji metai – naujas gyvenimas“ filosofijos šalininkė ir šiaip labai naivus žmogus, jau ruošiu savo pasižadėjimų sąrašą, nes kada jeigu ne nuo naujako pakeisiu savo gyvenimą? Prisisekit saugos diržus ir važiuojam paskaityt ko aš prisižadėjau:
– pradėsiu verslą nuo nulio (neklauskit kokį, dar nesugalvojau, bet noro yra);
– kiekvieną dieną perskaitysiu po vieną knygą. Įveiksiu visus rusų klasikus, nes niekada mano pseudointelektualios galvos netraukė Anos Kareninos ir visokio plauko idiotai. Paskui pereisiu prie Biblijos, Korano, Toros ir t.t, nes reikia šiais metais būti dvasingesnei. Namaste;
– jaučiu, kad man trūksta kokio nors madingo hobio, tai pradėsiu žiesti puodus, iš molio lipdyti arklio pasagas, šokti breiką, megzti šunims serafanus arba kaituoti. Tiesą sakant, neapsisprendžiau dar, kuris variantas labiausiai traukia, bet būtinai jums pranešiu kitais metais, kai nuspręsiu.
– sudalyvausiu Xfaktoriaus arba Lietuvos balso atrankoje, nes namie man neleidžiama dainuoti. Seniai turėjau įtarimą, kad mano angeliškas tembras yra grieko vertas, tad Celine Dion laikykis, kitais metais sulauksi konkurencijos.
– numesiu dvidešimt kilogramų. Tiesiog manau, kad 20kg svarmuo nėra tokia baisingai sunki tragedija, tad pasiimsiu jį ir numesiu;
– išugdysiu savo valią ir kitas strategines vietas taip, kad nebevalgysiu saldumynų, bandelių, čipsų ir negersiu vodzios po šeštos valandos vakaro imtinai.
– susirasiu daug draugų – jeigu nepavyks socializuotis, visada prisiminsiu savo senus gerus draugus – spuogus, kurie praėjus paauglystei vis dar klesti ant mano veido kaip kelrodės žvaigždės (nu kaip poetiškai parašiau, dėvė dėvė). Draugai, spuogai, panašiai skamba, tai koks skirtumas…
Tai tiek tų antirealistiškų pažadų šiais metais. Metant juokus į šalį, tai sugalvojau šiais metais nieko nežadėti – nei sau, nei kitiems. Žinote, tie pažadai tokie kaip “nuo X dienos viskas pasikeis“ arba “dabar pakentėsiu, o po X dalyko gyvenimas pagerės“ prilygsta Kalėdų senelio mito suaugusiųjų versiją. Mes vis kažko laukiam, žadam, tikimės, kad KAŽKADA NU TAI TIKRAI PAGYVENSIM, bet tiesa ta, kad tai tik iliuzija. Gyvenimui visai nė motais nuo kurios kalendorinės dienos jūs mesit svorį ar pradėsit šokti breiką – laiko sąvoka ir jūsų grafikai jam neegzistuoja. Tad gyvenkim čia ir dabar, tobulai netobuli, spuoguoti, sloguoti, kartais pikti ar nepatenkinti- juk iš šių dalykų ir susideda gyvenimas.
Merdėju lovoje su Šiškausku
Na o aš šį vakarą leisgyvė guliu lovoje su sloga bei gripu, visiškai be fazių ir tikiuosi, kad pavyks neužmigti bent iki dvyliktos vakaro kaip kokiai kietai tūsovčikei, nes žiauriai merkiasi akys ir noriu miegoti. Ta proga, kad toks puikus mano vakarėlis, nusprendžiau įsijungti televizorių, kad būtų smagiau ŠVĘSTI. Tai užtaikiau tiesiai į sveikinimų koncertą ir dabar kaifuoju nuo Šiškausko grožio ir melodijų. AMEIZING. Didingos šventės proga pasidalinsiu įrašu iš savo VIP’inio vakarėlio, kurio greičiausiai vos įkėlusi pasigailėsiu ir ištrinsiu. DRAUGAMS SU AUSINĖMIS REKOMENDUOJU PRISIMAŽINTI GARSĄ (jūs man už tai padėkosit):
Tokios mano šventės – tikiuosi jūs nuveiksite kažką įspūdingo, ar bent turėsite sveikatos padoriai prisigerti, o rytoj visą dieną vemti. Linkėjimai iš mano lovos TIESIAI JUMS į belenkur, kad ir kur būtumėte.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 