Visų pirma, tai turiu išsiduoti, kad šiuo metu praganiau visas plaukų gumytes ir esu susirišusi juos su telefono pakrovėjo laidu. Ar tai laif hack’as, ar totalus degradavimas, čia jau spręsti jums.
Apsišopinimas ir hedonizmo apraiškos
Šiandien jaučiuosi ypatingai nusipelniusi gyvenime, daug iškentusi ir tuo pačiu visiška altruistė. Kodėl, pasiteirausite? Ogi todėl, kad šiandien pagaliau įvykdžiau savo ilgai planuotą kalėdinį apsipirkimą. Ar buvo verta? TIKRAI NE. Ar kartočiau? TIKRAI ne, bet žinau, kad teks kitais metais. Tai buvo totali kankynė, gręžianti paskutinius eurus ir sielą. Vos atsikėlusi šiandien nuvažiavau į “Megą“ ir “Režisieriuje“ išgėrusi kavos (alio, Nijolkai reikia energijos) pradėjau šopinimosi maratoną – laikrodis tuomet rodė 10:30. Kur tik nebuvau užsukusi – ir į Rituals, Samsonite (pasidovanojau sau kuprinę, nes kai suaugi pats sau esi Kalėdų senelis, DEJA), ir Esprit (nieko neradau, net ir dalykai, kuriuos buvau nužiūrėjusi nekaip atrodė ant manęs, arba neturėjau nuotaikos madų demonstravimui) , kelias pantalonų parduotuves (tingiu skalbti), Locitaną, Bodyshop’ą, knygyną, ir dar daug pardžių, kurių pavadinimų net nepamenu… Išleidau krūvą pinigų, iš kurių didesnę dalį skyriau sau, nes kaip krikščionys tiki Dievu, aš taip pat šventai tikiu hedonizmu. Iš parduotuvių išėjau lygiai trečią valandą, visa pavargusi nuo gyvenimo, šlapia nuo prakaito (pasirodo, apsipirkimas yra pats geriausias cardio bei maratonas viename) ir nuskurdusi kaip reikalas. Beje, “Megoje“ mane sužavėjo kalėdiniai papuošimai – ypač ši cerkvė:
Viešieji pirkimai baigės liūdnai
Grįžusi namo norėjau žudytis, nes supratau, kad per viešuosius pirkimus kelioms valandoms pamiršau savo darbus, tikėdamasi, kad užtruksiu vos akimirką bei niekam nieko iš manęs nereikės. Deja, bet eilinį kartą klydau – parašiusi šį įrašą tikiuosi dar valandą padirbėti, nusiprausti ir eiti miegoti, nes rytoj manęs laukia velniškai sunki, daug kantrybės ir jėgų reikalaujanti diena. Galimas daiktas, kad patingėsiu praustis, smigsiu tiesiog ant sofos, o rytoj atsikėlusi bandysiu gelbėti savo šikną, kuri visiškai užkerėta prokrastinacijos. YOLO.
Higieniškiems asmenims – neskaityti
O rytoj iš pat ankstyvo ryto turiu sėdėti kirpėjos kėdėje, nes manasis balayažas (mandras instagraminis dažymas) nuryžėjo ir nusiplovė, plaukų išsišukuoti beveik negaliu bei noriu pokyčių. Kokių tiksliai dar nežinau, bet tikiu, kad sugalvosiu. O jeigu ne – improvizuosiu. Kalbant apie plaukus – išduosiu dar vieną bjaurią paslaptį. Aš tiesiog NEGALIU PAKĘSTI plaukų šukavimo. Nekenčiu, tingiu, nenoriu šukuotis plaukų, man tai žiauriai nepatinka – išbandžiau daug šukų, tačiau nieko gero iš to neišėjo, meilė glotniems plaukams negimė.
Šiuo metu nusigyvenau iki tokio lygio, kad mano plaukai, pradėję natūraliai garbanotis (pamačiusi garbanas pagalvoju: “nu negi liesiu dabar tuos plaukus, va, all natural, gražola, nešukuosiu) susisuka iki DREDŲ, kuriuos iššuokuoti tampa tikra kančia. Esu daug kartų stovėjusi su žirklėmis rankose visiškoje emocinėje krizėje ir bandžiusi išdrįsti kaltūnus išsikirpti, tačiau ši tamsumo akimirka dar nepasiekė kulminacijos. Ir iš viso – nekenčiu šukuotis, praustis, valytis dantis – man tai jokie GROŽIO ritualai. Labiau tai primena privalomą higienos ir reprezentatyvios išvaizdos palaikymą, kuriame jokio malonumo. Jeigu jums patinka nesiprausti ir smirdėti ir svajojate prisiveisti blusų su utelėmis, nes esate vieniši ir norite turėti draugų – SUBSCRIBE.
Šiandien tiek tos tuštybės iš mano pusės.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
PS: SEKIT MANE SNAPCHATE, nes pastoviai skundžiuosi dėl savo gyvenimo: “nijolka_vanity“ (tik nesusivemkite rašydami mano nicką, nes aš tai jau padariau už jus).
Urtė Caspo 