NU LABA DIENA, kaip gyvenam? Pas mane Kaune žiauriai prisnigo ir dėl to esu visiškai nepatenkinta. Kokio velnio kažkam gali reikėti sniego? Jis juk šlapias, šaltas ir gerai atrodo tik tada, kai krenta iš dangaus. Man jis teikia džiaugsmo nebent tada, kai į jį žiūriu sėdėdama namie pro langą su garuojančios kavos puodu. Atsikėlusi ryte ir pamačiusi pūgą supratau, kad tai – ženklas man neiti į sporto salę (mano alfa fitneso asmenybė trumpam išėjo nusipirkt cigarečių ir dvi paras negrįžo) užsisakyti maisto per wolt’ą, pažiūrėti “Mean girls“ bei visaip kitaip švęsti gyvenimą, nes šiandien pagaliau oficialiai išeinu iš savo darbo marketinge. Džiaugsmo pilnos kelnės, nors viena mano atsakingoji dalis dėl to kiek pergyvena, nes reikės daugiau dirbti, rūpintis savo pinigais bei laiku mokėti mokesčius. Žodžiu, neįdomu, judam toliau.
Kas mane erzina? Ogi viskas
Šiandien nusprendžiau vėl paburbėti ir pašnekėti apie tai, kas mane erzina. Aš juk – Nijolka, paprasta mirtingoji, geroji samarietė su riebalinėmis palendricomis šen bei ten, man galima kažko nemėgti, erzintis bei tikėti, kad tai kažkam rūpi. Tai va – mane žiauriai ERZINA serialo “Friends“ intro muzika. Taip, galbūt kažkam ji – serialo simbolis, kuriuo reikia mėgautis ir šokti vos išgirdus melodiją, tačiau ji mane erzina ir visaip kaip traumuoja. Labai džiaugiuosi, kad Netflixas leidžia praleisti muzikėlę ir vaizdelį su draugais fontane, nes kitaip paaukočiau serialo žiūrėjimo malonumą ir iš viso boikotuočiau draugus, bo tos dainos NEGALIU pakęst. Beje, o į kurį iš draugų esat labiausiai panašūs, arba kuris pats pačiausias bei mylimiausias? Aš labiausiai prijaučiu Fibi, nes ji visiškai išprotėjusi bei dėl to nesuka per daug galvos. Ir jeigu keisčiau savo vardą, tai vidurinysis tikrai būtų Banana, nemeluoju.
Dar mane labai erzina daininkė Jazzu. Tiesiog negaliu jos pakęsti – tebūnie, pykite ant manęs, priminkite, kad ji milijonus kartų talentingesnė nei aš – dėl to nesiginčysiu, bet jos įvaizdis (ne išorė, o elgesys) man ne prie širdies. Ar jums būna, kad jus erzina žmonės, kurių net nepažįstat? Man pastoviai, dėvė tu mano. Geriau būčiau Šilansku ir trims klausytojams Jurbarko kultūros namuose pasakočiau šimtą anekdotų apie Petriuką, kad tik netektų būti ja. Tokia tiesa, aš visiškai nuoširdžiai.
Dar NEKENČIU, kuomet užsisakau nachos bowl ar tiesiog nachos su įvairiais priedais – jalapeno pipirais, mėsa bei kalnu sūrio, tie nachos, kurie buvo apačioje, per daug sudrėksta nuo padažų ir primena košę. Bliamba, kaip tada neskanu, lyg tešlą valgyti, koks košmaras! Tai realiai arba reikia valgyti žiauriai greitai, vos ne ėsti kaip kiaulei, kad tik nachos nesudrėktų, arba valgyti tik tuos traškius nuo viršaus, ką aš ir darau. Suprantu, kad ši problema ir mano pyktis jums gali atrodyti kvailas, tačiau ALIO, man tai labai svarbu. Sudrėkusiems nachos sakau NEXT.
Kaip ir tiek erzinančių dalykų, su kuriais būtent šiandien norėjau pasidalinti. Aš nesu šventuolė – aš daug ko nemėgstu, bet dėl to nepykstu – juk toks gyvenimas. Pozityvu amžinai gi negyvensi.
Šiaip mano gyvenimas klostosi visai neblogai – lyg meška tinginiauju namuose, darbuojuosi ir netyčia savo tampres šiandien pavadinau džinsais – visiškas sunamėjimas ir vidinė degradacija, bet aš laiminga.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 