Sveikučiai, kaip gyvenimas? Pas mane visai neblogas – gavau taurę karšto vyno, esu belenkaip apsipatenkinusi bei pagaliau matau gyvenimo prasmę, namaste (ne, juokauju, nieko nematau, bet esu PUIKIAI nusiteikusi moteriškė). Šiandien mamą išvariau pas savo mylimiausią plaukų stilistę, balayage’o ir kitų instagraminių šukuosenų meistrę, po kurios vizito įmanoma nenuplikti – Agnę. Labai bijojau ir jaudinausi dėl šio vizito, nes pati užrašiau mamą, kuri baisingai bijo nuplikti – jai betkoks dažymas yra didžiausia grėsmė, reiškianti nuplikimą, tad saugokitės visi kas galit. Mano džiaugsmui, mama grįžo laiminga, gražiai bei stilingai nudažytais plaukais ir su šypsena veide – smagu, kad viskas tiko, patiko ir niekas nenupliko (vo kaip susirimavo, nu aš ir poetė).
Kaziuko mugė atėjo per anksti
Kažkaip norėjosi šeštadienį praleisti naudingai, pavyzdžiui nuvykti į Molo prekybos centre vykstančią Kalėdinę mugę, pagrybauti kokių mielų šventinių smulkmenėlių šeimai bei draugams, bet pavyko nusipirkti visiškai nieko. Atvažiavus į parduotuvę, mane pasitiko KAZIUKO MUGĖS MUZIKA (polkutės visokios), stendai su mediniais šaukštais bei pjaustymo lentelėmis, medaus arbatos (aš alergiška medui, tad eina jos naxui) ir bobišku kiču papuošti drabužiai bei lininės rankinės, kurios šį sezoną YPAČ MADINGOS (juokauju, jos madingos niekada). Nebuvo nei į ką žiūrėti, nei ką pirkti, net tada, jeigu būtų toks noras. Vieninteliai dalykai, suvirpinę mano širdį mugėje – vidury praėjimo kaistantis arbatinukas, už kurio laisvai galėjo užkliūti bėgiojantys vaikai ir suaugusieji (KAS ČIA TOKIO, OK, juk pardavėjai vidury prekybcentrio reik kavytės užsikaist, kokios problemos?) bei veltos rožinės šlepetės su kiaulėmis. Net šiek tiek gailiuosi, kad nenusipirkau, nes labai sexy tos kiaulės buvo. Beje, mugės nuotaika buvo išties labai šventinė – net mašinos vaikams, kur už eurą jie gali pasisupti niekas nepatraukė. Nes nu kam? YOLO, štai, šiame kadre matysite tą rausvą mašinytę, vidury mugės. Tiesa, ne per toliausiai buvo ir mano šlepetės su kiaulėm, net gaila, kad nenufotkinau jų….
Lidlo čipsai yra šūdas ir niekas nepakeis mano nuomonės
Paskui nusprendžiau užsukti į lidlą, nes keli žmonės rekomendavo Kalėdinius papuošimus ir lemputes būtent iš ten. Nuvažiavusi neradau jokių lempučių, o tik kilometrines diedukų eiles, tačiau neatsispyriau pagundai nusipirkti čipsų – juk ŠEŠTADIENIS, reikia pasilepinti čipsekais, čia jau tradicija, praktiškai religija. Nuėjusi pamačiau daug įvairių čipsų, galvojau kaip faina, kiek visko prisivežę. Galiu pasakyti, kad velniškai nusivyliau… O, lidle, kodėl taip su manimi elgiesi? Čipsai buvo beskoniai, o kvepėjo kaip bezdalas (tik nebandykite sakyti, kad nežinote ką tai reiškia, nes išvadinsiu jus melagiais). Vienus nusipirkau, nes pagalvojau, jog žaismingai atrodo:
Uoj kokie žavūs meškiukai, ane? Nors imk ir valgyk. MJO:
Niekada daugiau gyvenime, tik per savo riebalingą lavoną aš pirksiu iš ten čipsus! NIEKADA DAUGIAU. Visiškas fail’as.
Nijolka – vainikų dekoruotoja
Šiandien pas mus namuose – vainikų dekoravimo vakarėlis, kuriame aš žaidžiau su karštų klijų šautuvu iki kokios tai nors buitinės tragedijos (nes esu kreivarankė). Su mama mąstėme, kad reikia kokio Kalėdinio vyno įsipilti prie vainikų, kad mūzos greičiau ateitų kuriant meną, tačiau prisiminiau, kad geriu antidepresantus, kurie nedera su alkoholiu. Pasakiau mamai:
– Žinai, aš vaistus geriu, tai gal nereikia to vyno, paskui balti arkliai vaidensis…
Tačiau mama, būdama mano sąžine ir proto balsu atsakė:
– Nu ir kas? Tai pajosi ant tų baltų arklių, viskas ok, jokių problemų.
Ir kaip nemylėti tos savo gimdytojos? Koks puikus, palaikantis mane žmogus – leidžia man joti ant baltų arklių, maišyti vaistus su alkoholiu ir gyventi gyvenimą. YOLO. Dalinuosi rezultatu – prašau apsimesti, kad gražesnių vainikų nesat gyvenime matę ir pakelkite jau ir taip poplintusinę mano kūrybinę savivertę. AČIŪ:
Būrėjos feisbuke ir diedukas bebro urve
Ši diena buvo labai turininga – net su būrėjom pabendravau. Tai va, vakar feisbuke užmačiau tokią grupę skambiu pavadinimu “Nori tikėk, nori – ne“, kurioje įvairaus plauko šizofrenikai ir labai jautrūs psichologiniams žaidimams žmonės dalinasi apie savo antgamtines patirtis su bildukais, demonais, angelais, uošvienėmis ir panašiai:
Patekti į grupę ne taip jau ir paprasta – reikia atsakyti į klausimą, kodėl sudomino šis mistiškas portalas. Aš atsakiau, kad mėgstu lankytis pas būrėjas, tai norėjau paskaityt ką gero čia visi šneka – nieko blatno, bet visiškai įtikino administratorius. Pasidalinsiu keliais postais iš to nuostabaus SLAPTO puslapiuko:
Nu pzdc uošvienė, ką? Mėto kapų žemes į kiemą, košmaras. Juodoji magė ji gal, ar kokia čigonė? PADĖKIT.
Sveiki, išploviau indus, tačiau lyg pelė kažkokia girdis, lyg lėkštė – nežinau… O čia gali būti koks vaiduoklis, ar irgi mano uošvienė?
Čia viena mergina prašė pagalbos, nes dingo jos senelis – tikėjosi, kad gal kokia būrėja kortas išmes, paburs. Tačiau paskui pati mergina pripažino, kad viena aiškiaregė pamatė prapuolusį dieduką BEBRO URVE. Taip, blet – BEBRO urve. Ir dabar ta pana visai rami – toliau diskutavo, kad pelkes ir miškus iššokavo, bebro urvus apžiūrėjo ir greičiausiai daugiau neieškos. Trūksta žodžių. Nežinau, kas labiau šokiruoja – ar tai, kad kažkas tiki būrėjais, ar tai, kad tie būrėjai tiki savo bezabrazijomis ir be jokios sąžinės viltį praradusiems, psichologiškai pasimetusiems dingusiojo giminaičiams šneka totalius kosmosus.
Taip, vėžys yra likimo ir dievo dovana. Jokių čia chirurginių būdų ar chemijų – nemirsi, jeigu stipriai melsies, lankysies pas būrėjas, o tavo uošvienė nemėtys kapų žemių į tavo kiemą. Beje, komentaruose moterys/ekspertės aiškina, kad liga – protėvių prakeiksmas, reiškiantis, kad gyveni blogą gyvenimą. Arba, kad tai parėjusi karma… Žinoma, kad karma – juk ką tik gimę vaikai ir tie suserga, matyt, spėję daug žmonių apšnekėti ir kapų žemių svetimuose kiemuose pamėtyti. Tragedija, autizmas ir gilus liūdesys, kad šią grupę sudaro daugiau nei penkiolika tūkstančių narių.
Tiek iš mano fronto šį vakarą. Su autizmo ir Kalėdų laukimo elementais.
Iki rytojaus.
Skanių kotletų.
-Nijolka.