Blyn, seilės bėga žiūrint į Kalėdinius board’us pintereste… Kaip viskas gražu, jauku ir tuo pačiu visiškai nepasiekiama, nes neturiu meniškos gyslelės dekorui bei grožiui apskritai. Pamačiusi tas degančių žvakių fotografijas jaukioje aplinkoje, židinį ir vilnones kojines, naminius imbierinius sausainius giliai viduje kiek nuliūstu, kad nesu super moteriškaitė, mėgstanti terliotis virtuvėje, kurti jaukią aplinką, tačiau pasvajoti apie tokią tikrai nevengiu. Mano namai kalėdiniu laikotarpiu atrodo daugmaž tokie patys kaip ir kitais metų laikais, o visą vaizdą gelbsti lemputės – kažkodėl dauguma žmonių (kurių tarpe ir aš) galvoja, kad įjungus porą lempučių namai pavirs tikrų tikriausiu winter wonderland’u, nors atsilupę tapetai ir euro remonto reikalaujantis komunalinis butas leidžia greitai prisiminti, kokioj skylėj iš tiesų esi. Grįžkime prie pozityvesnių dalykų – velniškai pavydžiu pinterestų superherojėms ir žmonėms, kurie mėgsta aplink save kurti grožį. Ir taip, neburbėkite bei nevartykite akių priekaištaudami, kad tai tik materija bei tuštybė. Gražūs tie papuošimai nors tu ką ir su tuo nepasiginčysi.
Victoria’s secret kūnas ir šuns šampūnas (nu ir susirimavo)
Šiandien eilinį kartą buvo nyki jokia diena, kurios metu daug dirbau bei važiavau į sporto salę, nes reikia tęsti alfa patelės tradicijas, kilnoti štangas ir kitaip įsivaizduoti, kad savo treniruotėmis bent šviesmečiais priartėsiu prie Victoria’s Secret modelių kūno formų. Dar padariau nuostabiai gerą darbą – nupirkau savo šuniui ŠAMPŪNO. Pasijaučiau tikra šuns motina, prisidedanti prie Kubos (žvėries vardas) gyvenimo gerovės, pasaulinės taikos ir ramybės. Šlovė man, šampūnų šunims samarietei (tai nelogiška, bet vis tiek norėjau parašyti bei pašlovinti save).
Metas prisiminti stock’ines fotkes
Nuoširdžiai, tai neturiu jums ką papasakoti. TOKS TAS GYVENIMAS, esu nuobodi persona, neturiu gyvenimo bei neveikiu nieko įdomaus, apart darbo. Laisvalaikiu renku stock’ines fotkes ir įsivaizduoju, kad šis hobis yra labai kietas bei unikalus jaunimo tarpe (TIKRAI NE). Kadangi dvėstu nuo idėjų trūkumo, tai pasidalinsiu šiandien rastomis stockinėmis fotkėmis, nes jūs to neprašėt:
Saugokitės picų vagių, nes šie ne juokais įsišėlo. Saugūs gali jaustis tie, kurie užsisako Havajų picą su ananasais, nes tokio šūdo net vagims nereikia.
Kas čia per klausimas, ar aš moku groti smuiku? Aišku, kad moku groti tuo pianinu, lankiau muzikos mokyklą tris dienas, turiu puikią klausą, kurią lavinau klausydamasi Britney Spears, tad taip, aš tikrai moku groti tuo pianinu, štai pademonstruosiu.
Čia toks off topicas, bet žinote Camila Cabello dainą “Havana“? Netikiu, kad nesatę girdėję, nes radijas non stopu šį gabalą suko visą vasarą, bet nesvarbu. Tai va, aš visą laiką galvojau, kad mergina dainuoja ne apie Havana, o apie BANANA. Su drauge dar veldavausi į diskusijas, kuriose aiškindavau, kad tikrai ten BANANA, kad čia užslėptas juokas toks, kaip juokingai tokioj dainoj skamba ir panašiai. Ji, būdama supratinga mergina, žinodama patarlę “duok durniui kelią“ leido man manyti, kad mano įsitikinimai yra teisingi. Dievaži, kiek gėdos dėl to prisidariau… Tad prisiminusi šią istoriją fotografiją užvadinsiu “Banana unana“
Šiais metais mano Kalėdinė nuotaika bus labai panaši, tik dar nespėjau taip nuplikti. Papai ir pilvas mūsų daugmaž panašūs.
Duok man erdvės, tu toks prieraišus, OMAGAD, Juozai, atstok, palaikyk atstumą, juk mes moterys iš Veneros, o jūs, vyrai (arba ateiviai, būkim tolerantiški) iš MARSO, haha. Blet nu kaip nusišneku, net pačiai gėda tai rašyti.
Vyrai su dviratininkų akiniais bei Kučinsko kostiumais iš devyniasdešimtųjų bando svaigintis pasiserviravę narkotikus, kaip silkutės servelatą ant lagamino, nes tas su rožiniais marškiniais draugams parvežė lauktuvių iš Peru. Viskas labai painu, bet esmę supratot. Dabar tas rožinis skambina savo dealeriui ir dėkoja už tokius gerus miltus.
Ši foto man labai aktuali, nes bijau, kad panaši bus ir mano ateitis. Kadangi neturiu draugų, gyvenu tik su šunimi (ir mama, žinoma), pradedu su juo supanašėti. Nors dar neloju ir neinu sysioti į lauką, tačiau esu ragavusi šunų skaniukų ir tai nebuvo TAIP BLOGAI, prisiekiu. Linkiu sau šios fazės, pavaizduotos nuotraukoje, nepasiekti.
Tiek nesąmonių iš manęs šį vakarą. Aš pabandysiu pasitaisyti, tačiau šiandien esu visiškas failas, NEPYKIT OK AČIŪ MYLIU IKI SĖKMĖS GERO GYVENIMO.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 