Aš dažnai susiduriu su religiniais fanatikais – tai lyg koks prakeiksmas, garbės žodis, net visų baisiausių keiksmažodžių šiai nelaimei apibūdinti neužtektų. Nežinau už ką taip nusikaltau gyvenimui, bet periodiškai vykdydama savo egzistenciją (“gyvendama gyvenimą“ neapsivertė liežuvis parašyti), sutinku kokią babulką/dieduką, kurie mane bando visiškai random “atverst į dievą“, kviečia susitikti bažnyčioje, paskaityti bibiją kartu ir panašiai. Gyvenimo “atvertėjus“ sutinku visur – laukdama takso prie namo, eidama į sporto salę (juokauju, eidama į artimiausią “IKI“ pasigriebti čipsų), Gedimino prospekte, žodžiu VISUR. Tiesa, visiškai nesitikėjau jų sutikti “Vytautas Spa“, bet SUTIKAU. Ir mes su šia persona apturėjome visai smagų pokalbį.
Cukrinis tėtukas pasirodo esąs dievo tarnas
Tai va, prieina prie manęs guvus pagyvenęs vyriškis, galvoju gal kokį bajerį skels, nes panašus į tokį kur mėgsta nešvankiai pajuokauti, NES GI TAIP DARO JAUNIMAS arba bus žiauriai turtingas mano naujasis cukrinis tėtukas, bet smarkiai klydau. Pasisveikinęs jis man sako: “uojiezau, kas kojai tavo?“. Wow, galvojau, dabar aš tau, random sutiktas diede, turiu pasakoti savo ligos istoriją? Kas čia, spa centro pokalbių šou “Bėdų turgus“? Kadangi tiesiog DIEVINU kai nepažįstami žmonės priėję prie manęs tikisi, kad papasakosiu visą savo gyvenimo ir ligos istoriją, atskleisiu plaukų dažų numerį, trūsikų dydį ir taip toliau, mandagiai atsakiau “ai nieko“ (ką mandagumo žodynas byloja esant “eik tu nx“ sinonimu).
Kaip ir buvo galima tikėtis, vyriškis nepasidavė ir nekreipęs dėmesio į mano mandagybes, nusprendė užduot kitą klausimą (nes jeigu vienas nepaėjo, tai kitas dar kvailesnis klausimukas NU TIKRAI PAEIS). Nusišypsojęs toliau bandė laimę ir apsikabinęs per pečius (niekas taip nesuartina kaip nepažįstamojo delnas ant peties) teiravosi: “o dievu tiki?“ O tu blet, galvoju, ir vėl prasideda šitos religinių fanatikų nesąmonės. Išgirdusi šį klausimą suvokiu, kad su karma dar padoriai nesu atsiskaičiusi. Atsakiau jam “ne, netikiu“. Tai buvo visiškai nuoširdus ir draugiškas atsakymas nepaisant to, kad random diedas SPA CENTRE pasisveikinęs iš karto užklausė apie mano religinius įsitikinimus.
Matos, kad netiki
Kadangi jau turiu sočiai patirties su žmonėmis, kurie kaip niekur nieko prisipisinėja ir klausia apie dievą, po savo prisipažinimo apie ateizmą JAU esu girdėjusi:
– “nu tai matos, kad netiki“ (babulka prie stoties);
– “aš už tave pasimelsiu, nieko prieš? Matau, kad labai reikalinga malda“ (40-metė be pusės dantų sėdėjusi prie sporto salės ir kažkodėl rankoje laikiusi “Nokia3310“ 2017 metais);
– “o gospodi…..“ (kita babcė, kurią sutikau laukdama takso Pilaitėj).
Greit patikėsi
Grįžtant prie vyriškio spa centre, šis po mano “NETIKIU“ nusišypsojęs rėžė “ nu tai greit patikėsi“ ir nuėjo. Va tiesiog taip paprastai nužingsniavo bybžin kur, galbūt anksčiau minėta “NX“ kryptimi. Nesupraskite klaidingai, aš labai vertinu nepažįstamųjų pastangas mane atversti į krikščionybę, išgydyti malda, priversti perskaityti bibliją, bet aš juk neateinu prie random žmonių ir nekišu jiems savo religinių įsitikinimų. Ir kitų to daryti tikrai neprašau, nes man nuoširdžiai nusišikt, tiesiog nepraleidžiu daug laiko mąstydama apie tai, kuo tiki ir netiki visas likęs pasaulis.
Tikiu dantukų fėjomis
Po šito diedo bandymo mane “atversti“ į krikščionybę, eidama namo pagalvojau – o kas būtų, jeigu paralelinėje visatoje aš būčiau priėjusi prie jo su savo erezijomis? Ir mano fantazija tiesiog pašėlo!!!! Mūzos staiga grįžo ir galvoje gimė daug smagių netikrų pokalbių. Vienu iš geriausių pasidalinsiu:
Nijolka: laba, ar tikite dantukų fėja?
Diedukas: sveiki, ne, netikiu.
Nijolka: tai kai pradės kristi dantys, patikėsite *nueina*.
Moralas būtų toks, kad jūsų religija manęs nekaso – tikėkite kuo tik norite: dievais, velniais, medžiais, gėlėm, gydančiais akmenim, violetiniais biolaukais, ekstrasensais, tai aš gerbiu ir suprantu. Bet prašau, nekiškite savo įsitikinimų man, nes šis metodas tiesiog neveikia. Na, veiktų nebent tuo atveju, jeigu jūsų sekta atverstų mane į sveiką mitybą, briuselio kopūstų garbinimą ir įskiepytų aistringą meilę brokoliams.
Grožis reikalauja aukų, tai auka ir tapau
Nepaisant šio religinio išpuolio spa centre, visai šauniai praleidau kelias dienas. Veikiau absoliučiai nieko, daug valgiau, ir aišku, nuėjau į kelias GROŽIO procedūras. Tik tas grožis kažkaip kitaip mane paveikė, švelniai tariant. Tai va, vieną dieną nusprendžiau nueiti į kažkokį gydomąjį veido masažą, kur prabangia kosmetika (serumais su gyvatės nuodais, elnio myžalais, ar kūdikio placenta, tiksliai nepamenu) specialistė atgaivins mano odą ir tapsiu Beyoncės bjauriąja pussesere, ar bent nepriminsiu penkiasdešimtmetės moters, kuri surūkytų cigarečių nuorūkas gesina tiesiai sau ant veido.
Procedūra praėjo puikiai, draugiška mergina kruopščiai masažavo mano traktoriaus pervažiuotą veidą, dėjo visokias kaukes, jaučiausi it kokia princesė, o ne valstietė nulipusi nuo žagrės bent kartą gyvenime. Tik kitą rytą ant savo naujojo veido pamačiau KRAUJOSRUVAS. To grožio, kurį tikėjaus pamatyti, deja, nebuvo, bet užtat ant smakro atsirado mėlynių! Tiesa ta, kad ant mano odos lieka kiekviena prisilietimo žymė – kai man kas įgnybdavo į šoną, po kelių valandų atsirasdavo mėlynė, tad šį kartą ji papuošė ir mano veidą. Šį faktą laikinai buvau pamiršusi, matyt spa brangumas susuko protą (ir vidurius, neslėpsiu).
Mano nelaimei, grįžusi iš kurorto nesulaukiau susižavėjimo šūksnių ir komplimentų dėl staiga po procedūrų prabudusio grožio, kaip buvau svajojusi. Daugelis manęs klausė, kas mane sužalojo arba kaip pavyko pardribti bei NUSIBROZDINTI smakrą. Susitaikiusi su tuo, kad tapau grožio, kuris reikalauja aukų, tikrąja auka, skubėjau aiškinti, kad ČIA TIK MASAŽAS, CHEBRA! NIEKAS MANĘS NEMUŠĖ, PRISIEKIU!! Po velniais, aš tikras NElaimės kūdikis, o mano gyvenimas – vienas didelis pokštas.
Tiek pezalų šiam vakarui.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 