Pradėsiu šį įrašą su nuostabiomis naujienomis, kuriomis trokštu pasidalinti. Man labai patinka Ricky Gervais – komikas, stand-up’eris, aktorius, prodiuseris ir šiaip tas fainas bičas, sukūręs “The Office“, “An Idiot Abroad“ bei kitus gerus šou, kurių neminėsiu, nes tik šie mano mylimiausi. Per visus internetus skersai ir išilgai pasigirdo žinia, kad Ricky Gervais stand-up’as “Humanity“ (po kelių metų pertraukos Ricky grįžo su nauja programa) atsirado Netflix’e. Tai sužinojusi vos nepatyriau infarkto, mat žinia labai jau netikėta. Buvau praradusi viltį išgirsti iš jo kažką naujo, tad pasidariusi laisvą dieną nuo gyvenimo, jaukiai išsidrėbus lovoje peržiūrėjau naują Ricky Gervais pasirodymą. Ir ką galiu pasakyti, – tikrai nenusivyliau. Gerą valandą spoksojau ir ryjau kiekvieną jo įžvalgą. O kaip smagu buvo klausytis, kai minia nuščiuvo po dar vienos įžeidžiančios Ricky tirados. Nenoriu būti tas šlykštusis spoiler’is, kuris išduoda visą esmę (na žinot, kas miršta, kas lieka gyvas, o kas turi brolį dvynį serijinį žudiką, bet čia ne apie tai), tad pasidalinsiu keliomis Ricky Gervais įžvalgomis. Cituoju:
“I’m not a god. I’m just an ordinary guy, you know, going round talking to people…sort of like Jesus in a way, but better. Well, I’ve actually turned up. So…“
“So humanity. What is humanity? What are we? Well, we’ve touched upon it there. We are great apes. Not metaphorically. We are literally great apes. We are 98,6% genetically identical to a chimpanzee. We have the same life cycle. Same as any other animal. Which is – our parents mate, we’re born, we grow, we mate, our parents die, our friends die and then we die. Now, my seven- year old niece didn’t like hearing that. But I’ve said “You’ve gotta learn. Stop crying“. I said, “You are seven. You know… today.“
“People say it’s selfish to not have kids. How is it selfish to not bring a life into the world that doesn’t exist in any level? There’s not a cabinet full of potencial ghost fetuses going, “We want to be born“. But I’ve thought about it and there’s three reasons I don’t have children. One – there’s milions of them! The world’s over-populated. Two – kids are scroungers. From day one, it’s all “me, me, me“ , isn’t it? “Feed me, pay for my chemoteraphy“. No, not my problem, son. And three- “I’d worry sick about him“.
“We’re all gonna die, so we should have a laugh. If you can laugh in the face of adversity, you’re bullet-proof. If you think of something funny, you’ve got to say it. Win, lose or draw. It might go well, it might go badly. But you’ve got to say it.“
Tiek smagių momentų jums išrinkau iš viso “Humanity“ pasirodymo. Užgaišau gerą valandą, vargu ar tai buvo verta, bet vis tiek. Jeigu ištaikysit laisvą valandą ir nebūsit bomžai, gyvenantys po akmeniu bei neturintys Netflix’o ar nesugebantys kitais būdais šio šou nusipirataut, būtinai pažiūrėkit, Nijolka rekomenduoja.
Gyvenimo spalvos ir atspalviai
Užvadinau šitą rašinio dalį būtent taip dėl to, kad norėjau pasijusti it kokia žvaigždė, kurią kalbina geltonosios spaudos atstovai. Lyg būčiau super extra svarbi persona, kurios gyvenimas visiems nerealiai įdomus. Netgi įdomesnis už savąjį, greičiausiai dėl to, kad šis neegzistuoja. Taigi, aš ir toliau sėkmingai mokausi Atomic Garden’e “Creativity in Advertising“ studijų programoje kurti reklamas, gyvenimas iš esmės nėra blogas. Žinoma, esu velnioniškai pervargusi nuo kasdienio važinėjimo iš Kauno į Vilnių, taip pat nuo krūvos žmonių, kuriuos matau kiekvieną mielą dieną (išskyrus savaitgalius, žinoma). Juk žinote, kad esu asociali, nemėgstanti triukšmo, ar tų, kurie nesutinka su mano nuomone ar nesielgia taip, kaip aš noriu (kas iš esmės yra absoliučiai normalu, bet Nijolkos sugedusios smegenys vis dar to nesugeba įsisąmoninti). Tad taip, gyvenime turiu sočiai iššūkių, kurie tikiuosi tik augins mano papuvusią asmenybę.
Nauja šukuosena nepavers Nijolkos Bejonse (gaila)
Prieš kelias dienas sumąsčiau, kad metas apsikirpti ir nueiti nusidažyt plaukų pas kirpėją. Kadangi iš prigimties esu PILKAPLAUKĖ (taip, literaliai PILKA plaukų spalva, tokia depresinė, visai kaip gyvenimas), bandysiu pabėgt nuo šio atspalvio. Gal tapsiu raudonplauke? Gal ryžaplauke? Gal nusiskusiu plikai? Kas čia žino, iš tiesų. Kadangi tai sugalvojau per vėlai (juk Velykos ant nosies, visos nori būti gražios prie bendro giminių stalo), maniau, kad mano kirpėja nebeturės laisvos vietos mano baisiai galvai. Bet vis tiek pabandžiau laimę ir paskambinusi jai nepasigailėjau – ši maloniai sutiko mane priimti ŠIANDIEN, tad po kelių valandų eisiu dabintis. Žinote, gaila, kad apsikirpusi netapsiu tokia graži kaip Bejonsė ar Dženifer Lopiz. Gaila, kad keli mostai žirklėmis neatskleis mano vidinės manekenės, bet nieko tokio. Metas su tuo susitaikyt ir tikėtis, kad po vizito išeisiu ne blogesnės išvaizdos nei anksčiau. O jeigu išeisiu, tuomet grįžusi namo galėsiu dairytis kepurių ir fedorų internetinėse parduotuvėse, tad bet kokiu atveju turėsiu veiklos. Čia toks liūdnesnis pastebėjimas, iš tiesų…
Priešvelykinės nuotaikos
Nors ryt Velykos, bet aš visiškai nepasiruošusi. Mano kambarys – it karą išgyvenusi ferma, tad tikiuosi šiandien pasidaryti giluminį gūžtos valymą. Nors prie Velykinio stalo reikės padėti dažytų kiaušinių, jų marginti nežadu. Nuoširdžiai visa siela bei kitomis strateginėmis vietomis nemėgstu kiaušinių bei jų nevalgau. Man tai – smirdantis, neskanus patiekalas, kurį greičiausiai sugalvojo kažkokie šėtonai. Bet nieko tokio, jau kelintus metus su šeima perkame šokoladinius margučius, kurie tiesiog dieviški.
Jeigu jums kyla klausimas, ar šeimininkausiu virtuvėje šventiniu laikotarpiu, tai galiu drąsiai atsakyti, kad jūs išprotėjot ir aišku nieko negaminsiu. Juk nenoriu Velykų proga tapti žudike, kurios morkų tortas su girgždančiu smėliu tarp dantų (nežinau kodėl jis toks išėjo kažkuriais metais, bet ką padarysi) tapo paskutinis nors ir nelabai mylimų giminaičių patiekalas… Kelis metus iš eilės aš, būdama fancy bitch (juokauju, labiau ubag bitch, bet argi tai svarbu?) užsakau kokį tortą ir apsimetinėju, kad pati jį kepiau pati (“Jo, žinoma, kad čia mano pasiflorų tortas, kurį papuošiau macaroons sausainiukais“).
Tiek žinių iš mano fronto. Gražių visiems švenčių – būkit sveiki ir laimingi bei nepamirškite facebook’e pasidalinti kokiu baisingai klišiniu sveikinimu VĖĖĖlykų proga. Jeigu pritrūkote fantazijos, pasidalinsiu:
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 