Kažkaip vakar besišnekučiuodamos su drauge panirom į sentimentus ir prisiminėm, kaip smagiai laiką leisdavom po pamokų. Prisiminimų dėka kartu atradome daug panašumų (mat tuo laiku nebuvome pažįstamos) – pasirodo, kad abi tiesiog dievindavom valandų valandas šokti įsijungus muzikinį centrą:
Taip, tą didžiulį, griozdišką, sunkų muzikinį centrą, kuriam dabar kiaušus spardo mažutės “Beats“ belaidės kolonėlės. Tuo metu muzikinis centras man, kaip autistuojančiai asmenybei, buvo tikras išsigelbėjimas. Grįžusi po pamokų mėgdavau šokti pagal mylimiausias dainas, tokias kaip:
- “Mango“ raskila. Nes nežinojau, kas ta suknista raskila (pasirodo, tai – kažkoks augalas) , bet bytas buvo tinkamas mano ekspresyviems šokių judesiams.
- Kažkokį “futuristinį’ popso gabalą, kurio diską buvau gavusi iš LONDĖS. Pamenu, diskas vadinosi “EURO top hits“ arba kažkas tokio. Tuo metu maniau, kad esu labai wow futuristic užsienio muziką išmananti pradinukė. Ir taip, muzikinio skonio aš visiškai neturėjau iki penktos klasės, tad tokios dainuškos tvirkino mano nekaltas, skonio neturinčias mažas ausis.
- Las Ketchup (nežinau, kokio velnio merginų grupei reikia pasivadinti kečiupu, bet tiek jau tos) “The Ketchup Song“. Pamenu, mano tuo metu dvidešimtmetė teta šios dainos nuolat klausydavo per savo dėžinį kompiuterį, kurio velniškai pavydėjau. Kas nemokėjo dainos šokio – tas dūhas ir taškas. Beje, labai pavydėjau šios merginos mėlynų akinių. Tai irgi buvo hitas. Apie juos ilgai svajojau…
- Virgis Stakėnas “Kelelis tolimas“. TAIP, žinau, mano skonis eklektiškas, bet prisiekiu, kad Ryčio Cicino “Lietaus dukros“ šiame etape TIKRAI neklausiau. Stakėno klausiausi dėl to, kad tėvas turėjo nusipirkęs dvigubą šio atlikėjo diską, tad atsibodus savai muzikai, pasileisdavau šį. Žinoma, pradžioje buvo šiek tiek gėda, nes tipo “ai, kažkokia diedukų muzika, ne fasonas man“, bet paskui įsiklausydavau dainų žodžių ir supratau, kad tas Virgis buvo gilus diedas ir visai gražias dainas dainuodavo. Tad apie V.Stakėną – tik gerai arba nieko.
- “Peliukų mokykla“ – mano HITŲ HITAS. Tai – mylimiausia to meto daina, kurios klausiau non stop. Atradusi šią dainą INTERNETUOSE beprotiškai apsidžiaugiau, nes gerą dešimtmetį jos nesiklausiau. Taip, tai puiki daina apie peliukų mokyklą, kurioje yra stalelis ir peliukai mokos su mažom knygelėm. O katės tuos peliukus vedas, koks gi nerealus plot’as!! Paklausykit, puiki meliodija.
Tokie tie mano super hitai. Nepaisant šių klausą atimančių dainų, prisiminti savo šokius buvo labai smagu. Pamenu, kokias dvi valandas užsidarydavau kambaryje ir šokdavau iki visiško nuovargio. Jeigu dabar reikėtų taip duoti garo kaip daviau tuo laiku, pervargčiau po gerų penkiolikos minučių (čia ir taip geriausias variantas).
Prisimenu, tuo laiku svajojau tapti šokėja. Ir ne bet kokia. Svajojau šokti kokioje Ibizoje (greičiausiai todėl, kad tuo metu vos sulaukusios pilnametystės merginos važiuodavo “ale užsidirbti šokdamos ir nieko daugiau“ į šiltus kraštus, visai kaip kokie gandrai (tik gandrams nereikėjo trumpų sijonų nešioti, nors galbūt jiems tai būtų patikę? Klausimas lieka atviras). Tada niekas nežinojo, kas yra eskortas, tad jokių piktų ketinimų tame nemačiau. Gal ir gerai, kad ši karjera nesusiklostė, nes pradinėse šokusi tautinius šokius supratau (šokių vadovė su pagaliu mums daužydavo per kojas, jeigu neaukštai šokinėdavome), kad šokio kelias nėra man. Tuomet visa galva pasinėriau į muzikos kūrimą bei dainavimą (tiesa, iš to taip pat nieko gero neišėjo, nes bliaunu kaip pjaunamas veršis)….
Po šokėjos karjeros ir šokių užsidarius kambaryje bei muzikos kūrėjos fazės, atėjo fazė pavadinimu “svajoju dirbti TV pagalboje ir važinėt į kaimus pas girtuoklius spręsti problemų, nes tai NUOSTABUS, ĮKVEPIANTIS ir DAUG ŽADANTIS darbas.“ Tada dar svajojau, kad pradėjusi karjerą TV pagalboje pasikeisiu vardą bei pasivadinsiu BRIGITA. Kodėl? Neklauskit. Nežinau, kodėl šis vardas man taip imponavo NEbrandos laikais.
Tiek sentimentų šiandien. Tikiuos ir jūs kadaise šokot ir svajojot.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 