Šiandien buvo puiki diena. Nepastebėjusi, kad rudais, primenančiais trydą dažais kažkoks vyrukas dažo laiptinę, grakščiai įlipau į šviežią dažų balą bei išsitepliojau savo išeiginius batus taip klaikiai, kad jeigu kam jie ir tiks, tai tik darbams kolūkyje (mano vidinė beyoncė išgyvena liūdesį). Kad jūs žinotumėt, kaip gaila man tų batų… širdis plyšta matant juos sugadintus šlykščios spalvos dažų, kurie, būdami kažkokie aliejiniai (sakė netrinti acetonu, nes tada bus galima juos išmesti ir atsisveikinti visam likusiam gyvenimui), net nežada nusiplauti. VISATA, už ką tu šitaip mane baudi???? KODĖL…
Kalbant apie įdomų mano gyvenimą, noriu pasakyti, kad visos savaitės bėga vienodai. Sausis – pats tragiškiausias mėnuo šiais metais (KOL KAS), nes darbų daugiau nei proto, o dėl to kylanti panika ir depresija tikrai nepalengvina egzistavimo. Bet per daug nepanikuoju – papais ir alkūnėm stumdausi per gyvenimą, tikėdama, kad vieną dieną išaus tas šviesesnis rytojus, dėl kurio taip sunkiai dirbu. Dar sausis yra tikra šikna dėl to, kad kaip ir reikia pradėti įgyvendinti tai, ką prisižadėjai Naujų metų išvakarėse… Kažkaip dėl prisižadėjimų mane sąžinė griaužt pradėjo, tad ėmiausi veiksmų. Štai ką pavyko nuveikti:
- Įvesti taisyklę socializuotis/kultūrintis kartą į savaitę. Nesvarbu kur ir kaip – svarbiausia išeiti iš namų, pasidėti telefoną į šalį ir patirti kažką naujo. Ši taisyklė man labai patinka – kaip prasivėdina smegenys kad jūs žinotumėt!! Ir visos tos šlykščiai slegiančios mintys bei debiliški rūpesčiai rodos kelias valandas išgaruoja, leisdami atsikvėpti ir pailsėti nuo mėšlino gyvenimo. Tad jeigu jūsų dienotvarkėje nestinga depresijos, monotonijos ir liūdesio – susikaupkit ir išeikit iš namų pasikultūrinti bent kartą į savaitę. Nežinau, ar tai atneš ilgalaikės naudos, bet tą akimirką velniškai palengvėja.
- Užsirašiau į adobe illustrator kursus. Apie šiuos kursus fantazavau jau kurį laiką, bet žinot kaip būna – tai pagaili pinigų, tai laiko (intensyvūs kursai truks mėnesį, o į savaitę teks eiti po du kartus kelioms valandoms), bet pagalvojau, kad gana užsiimti pasiteisinimais ir metas veikti. Šiek tiek bijau, kad apsijuoksiu ir pasirodysiu visiška idiote, bet NET IR TAI NESVARBU. Noras mokytis, tobulėti ir būti mažiau debile, geidžiama darbo rinkoje, mane veda į priekį. MANO MILIJONAI, aš ateinu.
Štai kokie mano naujametinių pažadų reikalai. Juk ne taip ir blogai, ar ne? Beje, šiandien, ta proga, kad reikėjo kultūrintis, nuėjau į naują lietuvišką hitą “Grąžinti nepriklausomybę“, kuris kaip tyčia pradėjo vaidentis kinuose. Žinote, ėjau su menkais lūkesčiais išvysti kažką padoraus, bet šis filmas buvo visai iš bėdos. O šiaip buvo juodųjų loginių skylių, palikusių tokį watafakinį įspūdį, bet keli juokeliai vertė nusišypsoti. Jeigu kas eisit dėl to, kad patinka Olego Šurajevo video ir laidos- greičiausiai kiek nusivilsit, nes jo smarvės ten tikrai pritrūko. Paliko pozityvias nuotaikas, šiokį tokį pseudointelektualų pamąstymą apie emigraciją bei tai, kad lenkų nemylėt tiesiog neįmanoma. Nueikit, lietuvišką kiną palaikyt visgi reikia.
Beje, per naujų filmų anonsus akį patraukė Matelio režisuojamas filmas apie dviratininkus “Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“! Nuojauta kužda, kad bus kažkas gero!!! Užmeskit akį:
Toks tas gyvenimas. Kitoje rašliavoje grįšiu į sensėjos/gyvenimo mokytojos vaidmenį ir jus mokysiu egzistencijos paslapčių, tad toli nenuklyskit. Ir dar viena žinia, kurią paryškinsiu raudona spalva, nes tai labai svarbus pranešimas: nuo kitos savaitės Nijolkos rašliavos įgaus pastovias rašinių postinimo dienas. Tai – trečiadienis/penktadienis (vėlūs vakarai), tad stay tuned!!!
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 