Esu tiesiog įsimylėjusi Quentin Tarantino filmus, o ypač “Kill Bill“ dalis bei “Pulp Fiction“ (nors tiesą pasakius, žudikė nuotaka man paliko didesnį įspūdį nei pastarasis). Niekada nebuvo šovę į galvą žavėtis vesternais ar kovos menais, bet štai, prisižiūrėjusi dalykų suprantu, kad tai – didis menas, vertas pseudointelektualų žvilgsnio.
Gana čia apie tą meną ir režisierius, juk ne to čia susirinkome. Taigi, man dabar eilinį kartą užplaukęs sveikos gyvensenos periodas, kuomet kanapių sėklos yra pats nuostabiausias dalykas žemėje, o daržovės – gyvasties šaltinis, kuriam privalu melstis atliekant jogą. Šį periodą meiliai vadinu “dzin budizmu“, nes tai – eilinė bezabrazija, kuri praeis greičiau, nei trumpų kirpčių bei chockerių mada, kurią praktikuoja hormonų audrų kankinamos paauglės ir pseudo feministės.
Kadangi šiandien nevažiavau į salę, o pasportuoti it tikrai fitneso deivei (kokia iš principo nesu) norėjosi, nusprendžiau pasikliauti senu geru youtube’u ir suradusi “blogilates“ treniruotes pasportuoti (vis dar noriu to Bejoncės užpakalio). Kas gi čia tokio, pagalvojau, juk ji turi 5-6 minučių treniruotes rankoms, kojoms ir pilvo presui, tad kodėl gi nepabandžius? BUS TIKRAI LENGVA!! O dievai, kaip aš klydau… Pasirodo ta fitneso kekšė su savo tobulu užpakaliu ir amerikietiška šypsena yra tikrų tikriausia apgavikė. NE, tiksliau ji nėra apgavikė. Ji – monstrių monstrė sadistė, savo trumpais ir nekaltais vaizdo įrašais skriaudžianti nesportiškų merginų raumenis, kurių jos nežinojo egzistuojant. Žiauriausia tuose video ne pratimai, kurie dar buvo iš bėdos (juokauju, pusę laiko pragulėjau ant žemės ir keikiau ją iš visos širdies ir riebalų), o jos “motyvaciniai pakalbėjimai“. Ji sakė: “nagi, mergyt, tu gali! Po kelių dienų tu būsi stipresnė, pati užsineši bulvių maišus į penktą aukštą be lifto, turėdama revenge body, dėl kurio tavo ex norės susigrąžinti (man tai absoliučiai negalioja, bet gal kas galės sau pritaikyt?) . Nagi, mergyt, žinau, kad skauda, bet tuoj būsi sexy lady“. Kokia ji žiauri melagė… klausydama jos pezalų su kiekvienu žodžiu grimzdau į vis gilesnę depresiją, o išvargę raumenys įsivarė šoką visam gyvenimui. Tai lyg raumenų trauma, po šlykštaus fitneso bobos išnaudojimo, kurios jie nepamirš visą likusį gyvenimą. Taigi, mano pamoka – neverta pasikliauti sportiškom bobom iš video. Jos – proteinais šikančios nevidonės, savo tricepsais skleidžiančios negatyvą bei keliančios skausmą.
Nudirbusi dienos darbus, paskaičiusi knygą ( John C. Parkin “Fuck it terapija“ – visai rekomenduoju, privertė susimąstyti, nors joje daug popsinio šlamšto. Bet skaitėsi lengvai). Tuomet, vis dar išgyvendama sveikos gyvensenos fazę nusprendžiau pasigaminti super sveiką troškinį, kuris kažkodėl dvokė bezdalais. Aš prisiekiu, nemeluoju – tos daržovės kažkokios keistos. Vos atidengus troškinio puodą pakvimpa užsilaikiusiais pirdalais, kurie yra tokie atstumiantys, kad net padust galima. Labai apmaudu, kad dzin budizmo čiakros mane apgavo ir aš tragiškai susimoviau kulinarinėje srityje, kaip ir eilinį kartą.
Tuo pat metu, kai bezdalais smirdantis troškinys garavo, per teliką rodė pensininkų dievuką daktarą, kuris aiškino, kad vieniši žmonės miršta greičiau, skausmingiau ir dar prasigeria prie to pačio. Kad vienatvė -baisiausia, kas gali nutikti žmogaus gyvenime, jos neišgydys joks pastarnokas ar burokėlio šaknis vakarienei….Ta laida mane sukrėtė, supratau, kad gyvenimą (kuris, beje, labai vienišas) švaistau vėjais ir greičiausiai mirsiu viena greitai ir labai skausmingai (nes taip sakė daktaras iš teliko). Na, ką padarysi, teks pasitikt savo vienišą lemtį… Meldžiu, ant mano kapo tik neneškit tų oranžinių gvazdikų, jie labai jau negražūs…
O jeigu rimtai, tai eina velniop tie visų galų daktarai. Turiu daug draugų, mes mano galvoje puikiai sutariam, kartais pasipykstam, bet visuomet susitaikom, tad gyvenimas iš principo yra gražus. Iki pilnos laimės galėtų troškiniai bezdalais nesmirdėti, bet you can’t always get what you want, ar ne?
Skanių kotletų.
-vieniša greit mirsianti Nijolka.