Dingau, nes nebuvo ką pasakyt. Vargu, ar ir dabar yra ką papasakoti, bet vis tiek pamėginsiu. Taigi, paskutinis mano laisvas nuo mokslų penktadienis, kurį švenčiu apsirėdžiusi treningais bei gulinėdama savo lovoj. Beprotiškai džiaugiuosi galimybe kaip reikiant išsigulėti, ilsėtis ir šūdmaliauti, greičiausiai nujausdama, kad tam ateina pabaiga.
Praeitą savaitę važiavau sportuoti. Pasistačiau mašiną aikštelėje, pradėjau eiti, kai pamačiau kažkokią moterį, sėdinčią ant laiptų ir įdėmiai į mane žiūrinčią. Pasijutau nesmagiai, visgi, aš tik mintyse esu super žvaigždė, besislepianti nuo paparacų, tad toks dėmesys iš karto privertė susigėsti, ypatingai, kai į dienos šviesą išlindau be makiažo ir su suplyšusiomis ties subine tamprėmis, kurios vienintelės (esu “tympų“ maniakė, tad pasirinkimo nemažai) mano užpakaliui dar suteikia vilties atrodyt ne kaip vienam dideliam celiulitiniam kotletui. Tai va, ta moteris nusprendė mane užkalbinti, bet pokalbis tikrai nebuvo smagus. Štai koks jis buvo:
– ,, Kas jums nutiko?“ – klausia ji, prieš tai nepasisveikinusi, o tai tiesiog išmušė mano mandagią pusę, kurios dar neužgožė maroziškumas, iš vėžių.
-,,Man? Nieko…“- atsakiau sumišusi, o smegenys iš karto pradėjo mąstyti, tai su kuria gi mano kūno vieta kažkas yra negerai. O galbūt nuo suvalgyto prieš treniruotę šokolado išsiterliojo veidas? Galbūt koks spuogas išdygo? Matot, kartais pamirštu, kad esu šluba, ir kad žmonėms kartais tai krinta į akis.
-,,Ar galiu už jus pasimelst?“ – pasakė moteris, tokiu pilnu pasididžiavimo tonu, lyg ji būtų mano sielos išganytoja, Mesijas ir penkios šventos karvės viename asmenyje. Maždaug DĖKOK MAN, Nijolka, už tai, kad aš tokia kilni ir noriu už tave pasimelst.
-,,Ai, tai kad ačiū, ne, matot, aš satanistė“- nepagalvojus išpyškinau absoliutų skiedalą, bet tik dėl to, kad nuoširdžiai pasibaisėjau visu šiuo dialogu ir norėjau greičiau dingti. Toji moteris manęs daugiau nieko neklausė, tik nusisuko šalin ir nuėjo savais, greičiausiai, pilnais išganymo keliais.
Žinote, galima man priekaištauti ir sakyti, kad ta moteris norėjo gero, greičiausiai tai tiesa, bet nu cmon. Vidury baltos dienos prisipisa prie tavęs kažkoks nepažįstamas žmogus ir teiraujas, kas tau blogai ir ar gali pasimelst. Nesu aš altruistė, bet lįsti į žmogaus dūšią, pabrėžt aiškų trūkumą ir dar pasiklaust, ar galima pasimelst, yra šiek tiek per daug. Geriau sudegsiu aš pragare už tą satanizmą, bet vis turėsiu pakankamai mandagumo, priešingai, nei Dievo palaiminti vaikai ir nukaršusios davatkos.
Šiandien laisvesnė nuo darbų diena, kurią praleidau dažydama savo plaukus, meistraudama tinginį Senelio gimtadieniui (skamba nekaip, bet likite su manimi) ir ėsdama viską iš eilės. Šokoladas? valgom. Čipsai? valgom. Pepsi? geriam. Matot, man šiandien jūra iki kelių, tad pamiršusi savo dietas ir tai, kad iki vaiko krikštynų liko savaitė, pasinėriau į ėdimo malonumus, nekaltai pamiršusi, kad turiu suknelę, į kurią privalau įtilpti, tris poras liekninančių trūsikų, kurie mano pavėpusį pilvą pavers plokščiu it kugelis (mmm, kugelis), ėdžiau tiek, kiek širdis norėjo. Dabar taip ir girdžiu, kaip tyloje bręsta šūdmaisčio paskatinti dygti spuogai. Būsiu graži.
Šiek tiek bandžiau įamžinti savo dieną namuose. Endžioj:
- Kadangi nesu iš prigimties raudonplaukė, periodiškai (arba kai rudos šaknys bado akis ir verčia mane stotine baidyklėle su “man trūksta eurų susitvarkymui bei esu palikus savo vaiką “Gyvybės Langelyje““ įvaizdžiu. Aišku, pamiršau užsidėti pirštines, kad apsaugočiau savo rankas nuo raudonų dažų, tiksliau tingėjau jas atsinešti iš kito kambario, tai dabar vaikštau tokiais kraujingais delnais, lyg penkias dienas būčiau skerdusi visą kiaulių fermą. Visą dieną ploviau rankas, bet vis tiek jos intensyviai raudonos. Idiotė, ką bepridursi.
- Paskui su tokiomis rankomis ėjau daryt tinginio, nes ei, šou must go on, kaip sakė Fredis, tad manęs tokios rankos nuo sunkaus darbo nesustabdys. Gaminau tinginį, nes tai vienintelis dalykas, kurį tikrai moku. Pasidalinsiu receptu, kad bent kažkiek naudos iš šio įrašo būtų. Jums reikės dviejų plytelių juodo šokolado, kondensuoto pieno, sviesto pakelio, sausainių. Sviestą su šokoladu išlydot, pilat kondensuotą, pamakaluojat. Pilat masę ant sutrupintų sausainių, sumaišot, dedat į šaldytuvą nakčiai, arba iki tol, kol spėsit išalkt. BUM, jūs ką tik tapot aukščiausios klasės konditeriais ir viskas tik dėl šio recepto.
- Kadangi pasidarė kiek nuobodu, tai nusprendžiau paimprovizuoti ir į sausainių masę įdėti nachos traškučių su sūriu. Nes why da hell not, mėgstu šokoladą, mėgstu nachos, mėgstu sausainius, tai kodėl gi negaliu jų mėgti visų kartu vienu metu?
- Sviesto ir šokolado masė, labai graži fotografija, todėl norėjau pasidalinti. Ar jau sudrėkot?
- Sudrėkimo terapija antras dublis:
- Voila, darbas atliktas, konditeriniai sugebėjimai pademonstruoti subtiliu papuošimu iš baronkų. Po velniais, žiūriu ir galvoju, kaip siaubingai aš fail’inu gyvenime…
Pasijaučiau, lyg būčiau virtusi maisto blogere, o tai visai smagi perspektyva. Gaila, kad gaminti nemoku, nes kitu atveju pastoviai jus džiuginčiau skaniais delikatesais. Kurčiau patiekalus, kurių pavadinimai visuomet turėtų mano vardą. Pvz: ,,Nijolkos balandėliai“, ,,Nijolkos vėdarai“, ,,Nijolkos farširuotas karpis“ – ne pavadinimai, o pasaka. Iš karto vardas priduoda garantą, kad viskas bus taip skanu, kaip Mišelin žvaigždučių restoranuose, na, ar bent Makdonalde.
Grįžtant į realybę, tai noriu pasakyti, kad nenoriu grįžt į paskaitas. Žiauriai nenoriu, man nusišvilpt ant to papildomo išsimokslinimo. Žinoma, ant manęs taip ir matosi pažalotas intelektas, bet nuoširdžiai nejaučiu universiteto reikalingumo savo gyvenime. Bet pasaulis taip surėdytas, kad šeimai reikia įrodyti, jog esu labai protinga, o tam reikia diplomo. Lyg tas supistas popiergalis kažką reikštų. Lyg tik dėl jo tapčiau geresniu žmogumi… Na, bet nesvarbu, mokslas nėra bėda- durnesniu netapsi, į paskaitas kartais galima ir nenueit, susiorganizuoti sau poilsį, tad žinau, kad nepražūsiu. Juk ne viską gyvenime darome tai, kas patinka, ar ne?
Tai tiek tų gyvenimo realijų šiandien, greitai susirašysim, nes mūzos sugrįžo.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 