
Ir vėl, kaip ir kiekvienais metais, atėjo ta diena, kai eilinį kartą pasenėjau. Nors pasenėjimas – garbinga šventė, bet didesnį džiaugsmą gegužės 6 dieną man teikia Tarptautinė diena be dietų. TAIP. Aš gimiau DIENĄ, KURI OFICIALIAI SKIRTA APSIĖDIMUI.

Kaip aš su tokia gimimo diena galiu tapti fitneso ikona, ką? Rodos, pats likimas man siunčia ženklus teigdamas, kad esu pasmerkta apsiėdusiam, riebalinėm palendricom papuoštam gyvenimui. Vis galvoju, ar sunku mamai buvo mane dar vieną dieną užlaikyt pilve ir palaukt gegužės 7-tos tam, kad būčiau gimusi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kaip priklauso dorai intelektualei??
Gana čia lieti tas savo gimimo traumas, metas su jumis pasidalinti jau gerokai pasenėjusios superbobos išmintimi ir dalykais, kuriuos supratau sulaukusi 24-erių. Tad prisisekite saugos diržus, įsipilkit šampės taurę (NES ŠIANDIEN GIMĖ IKONA, ALIO) ir važiuojam:
- Jeigu aplinkiniai nesugeba priimti jūsų tokių, kokie esate – NEPRIIMKIT JŲ ATGAL. Neverta gaišti laiko su žmonėmis, kuriems jūsų asmenybė, išvaizda, įsitikinimai ar humoro jausmas netampa savaime priimtinomis, unikalios jūsų asmenybės dalimis.
- Gyvenimas netoleruojant laktozės yra pakenčiamas tik tuomet, kai reguliariai pasilepinate keturių sūrių pica, ledų kokteiliu, kava su karvės pienu ir grietininiu tortu.
- Glennon Doyle knygoje „Nesutramdyta“ išsakė labai protingą mintį: „Kaskart, kai tau duodama pasirinkti – nuvilti ką nors kita ar save, tavo pareiga – nuvilti ką nors kita. Tavo darbas yra visą gyvenimą nuvilti tiek daug žmonių, kiek tik reikia, kad nenuviltum savęs“. Ši mintis man labai aktuali, nes esu etatinė šiknalaižė, vis dar besimokanti sakyti „NE“. Nuvilti, išduoti save yra labai skaudu ir nenoriu prieš save tokio nusikaltimo daugiau daryti. Rekomenduoju nedaryti to ir jums.
- Literatūrinė pornografija yra jėga.
- Aš esu etatinė telefono ragelio nekelėja ir tai niekada nepasikeis. Aš neatsiliepiu į skambučius iš principo, o telefoną visuomet laikau begarsiu režimu. Norit man kažką svarbaus pasakyt? Parašykit sms, pasiųskit pašto karvelį arba blogiausiu atveju – paskambinkit mano mamai, ji perduos svarbiausias naujienas.
- Babytiški, parašiutiniai pantalonai yra GERIAUSIAS DALYKAS PASAULYJE!!! Žvenkit iš jų kiek tik norit, bet kai skrendant lėktuvu įvyks aviakatastrofa ir prireiks parašiutų, aš ant savęs jau turėsiu vienus ir jų dėka išgyvensiu.
- Niekas taip manęs nedžiugina kaip laiko švaistymas. Galiu sau leisti valandų valandas spoksoti į vieną tašką, gulėti lovoje, fantazuoti įvairiausius savo gyvenimo scenarijus (viename aš – roko žvaigždė, kitame – milijardieriaus CEO simpatija), sėdėti mašinų aikštelėje ir žiūrėti kaip du balandžiai lauke mušasi dėl riekės batono. Laiko švaistymas – produktyvios, kapitalistinės visuomenės siaubas ir jaučiuosi tarsi būčiau pergudravusi sistemą tuomet, kai absoliučiai beprasmiškai bimbinėju.
- Viskas bus gerai, o jei nebus – vis tiek bus kažkaip. Nesukite sau galvos dėl ateities ar dalykų, kurių negalite pakeisti, nes kaip aš mėgstu sakyti tai – ne mano, o ateities Urtės problemos.
- Jeigu žiūrėdami į savo praeities pasirinkimus, elgseną, stilių ar penkiais atspalviais per tamsią pudrą, kuria religiškai tepliojotės veidą 3 metus iš eilės jūs nemirštate iš gėdos, tai reiškia, kad kažką su savo gyvenimu darote ne taip, netobulėjate, neaugate. Tad marš daryt klaidų ir gėdos!
- Kartais, kai gyvenime ištinka kokia nors vietinės reikšmės tragedija, jums nereikia iš karto šokti nuo tilto, ar internete ieškoti religinių sektų, prie kurių prisijungę pajustumėt gyvenimo pilnatvę. Tiesiog užsirašykite pas psichologę/ą. Niekas taip nesustato visko į stalčius kaip skundimasis nepažįstamam žmogui, už kurį dar ir susimoki pabaigoje.
Tiek išminties sukaupiau per 24 ikoniško egzistavimo metus. Ačiū mamai, kad mane pagimdė, nesugrūdo į „Gyvybės langelį“ ir dūsaudama palaiko kiekvieną mano sugalvotą nesąmonę, nes taip elgiasi tikrų superbobų gimdytojos.
Dėkinga skaičiusiems,
URTĖ