Mano ir garsaus parfumerijos prekės ženklo „Montale“ santykiai – komplikuoti, dažnai nuviliantys ir svyruojantys ties skyrybų riba, tad nusprendžiau juos ištaisyti. Nors vis dar galvoju, kad „Montale“ yra nišinės parfumerijos „Escada“ (garsėjo laaabai saldžiais, įkyriais kvepalais, kuriais save maudžiau paauglystėje), bet bandau plėsti savo skurdų parfumerinį akiratį ir suteikti šiam prekės ženklui antrą šansą. Ta proga noriu jums papasakoti apie keturis pavasariu dvelkiančius aromatus: „Mango Manga“, „Intense Cherry“, „Soleil de Capri“ ir „Mukhallat“. Tad prisisekite saugos diržus, išsipūskite savo kvapomaniškas šnerves ir lekiam į dar vieną, montališką parfumerinį nuotykį!
Pažintis su „Montale“
„Montale“ – parfumerijos namai, kuriuos 2003 metais Paryžiuje įkūrė nepriklausomas kvepalų kūrėjas Pierre Montale. Pagyvenęs Saudo Arabijoje, kur kūrė aromatus vietiniam elitui, Pierre galiausiai grįžo į Paryžių ir Vakarų visuomenei pristatė rytietiška prabanga dvelkiančius aromatus. Kaip ir priklauso P. Montale aromatai kuriami iš aukščiausios rūšies natūralių parfumerinių esencijų, yra stipriai koncentruoti, intensyvūs, bet mano nekuklia nuomone, ant odos išsilaiko gan vidutiniškai.
Išskirtinis, vizualinis „Montale“ bruožas – firminiai kvepalų butelaičiai, pagaminti iš aliuminio, saugančio brangiuosius aromatus nuo tiesioginio saulės poveikio.
P. Montale taip pat priklauso dar vienas parfumerijos prekės ženklas „Mancera“, kurį šis sukūrė ir į pasaulį išleido 2008 metais. Pierre Montale pagrindinis įkvėpimas – Rytų pasaulio grožis ir jo paslaptys. Įkvėpimų savo kūryboje P. Montale semiasi iš tradicinės arabų parfumerijos, garsėjančios ūdo, kedro, santalo, miros, smilkalų, labdano dervos, rožės ir jazmino kvapais. Šiuo metu „Montale“ kolekcijoje – net 147 unikalūs aromatai.
Montale „Mukhallat“ – biudžetinių damučių Kilian „Love, Don‘t Be Shy“ versija
Šią kvepiančią apžvalgą šį kartą pradėsiu nuo man labiausiai patikusio aromato – Montale „Mukhallat“. Tai – gintarinis, vanilinis, uniseksinis (mano seksistine nuomone, visgi labiau moteriškas) aromatas, Pierro Montale sukurtas 2008 metais. Pagrindiniais akordais čia groja laukinės braškės, Madagaskaro vanilė ir migdolai. Taip pat galima užuosti pudrinių motyvų, Peru balzamo ir muskuso. „Mukhallat“ aromatas nėra kaprizingas, tad puikiai su oda draugaus visais metų laikais.
Vos užsipurškus „Mukhallat“ mane apėmė keistas dejavu. Galėjau savo durną galvą guldyti, kad jau esu šį aromatą uosčiusi, na, ar bent jau kažkokį jo kloną. Kaip tikra parfumerijos pedsėkė, pradėjau mikliai judinti savo šnerves, gaivindama parfumerinius prisiminimus ir staiga man dingtelėjo – „Mukhallat“ man primena Kilian „Love Don‘t Be Shy“ (kurie, beje, yra mylimiausi Rihannos kvepalai)!!! Ta proga iš savo kvepalų sklepelio išsitraukiau Kilian kvepalus ir nusprendžiau juos palyginti. Turiu pastebėti, kad Kilian variantas – daug subtilesnis, neturintis braškinės natos, tad iš pirmo pauostymo jums gali pasirodyti, kad aš nusišneku. Visgi, noriu apginti savo garbę ir orumą bei pastebėti, kad „Mukhallat“ ir „Love Don‘t Be Shy“ kvepalus sieja svajingos vaisių ir vanilės natos bei muskuso ir gintaro motyvai, tad jie nėra visiškai skirtingi kūriniai.
„Mukhallat“ – tarsi saldžiausias braškinis saldainis, ant odos nugulantis sultingu vaisiniu, vaniliniu aromatu. Šie kvepalai ant mano odos gyveno labai vidutiniškai, bet nepaisant to, jais pasidabinusi jaučiausi tarsi būčiau tikra kvepianti sex bomba. Tiesa, šie kvepalai kvapomanų forumuose sulaukė dviprasmiškų nuomonių – vieni „Mukhallat“ gyrė už saldžiai romantišką nuotaiką sukuriantį aromatą, o kiti aiškino, kad didesnio smirdaliuko dar nėra uostę. Kvapomanai aiškino, kad „Mukhallat“ jiems kvepia kaip vaikiškas barbių šampūnas, braškinė kramtomoji guma ir greičiausiai jie yra teisūs, bet žinote ką? Aš esu „Mukhallat“ gerbėja ir man visai ne gėda! Pripažįstu, kad šie kvepalai nėra saugūs pirkti iš anksto nepabandžius (ale “blind buy“), bet nepaisant to, turėjau labai malonią, skanią parfumerinę patirtį, kvepiančią braškėm.
Jeigu jums patinka braškės, braškinė guma, seksualioji vanilė, saldūs kvepalai ir jūs, kaip ir kiekvienas normalus žmogus, gailite pinigų Kilian „Love Don‘t Be Shy“ (210 eurų??? Kas mes, MILIJARDIERIAI CEO???), tai drąsiai siūlyčiau išmėginti „Mukhallat“ ir tapti arba šių kvepalų nekentėjais, arba fanais (neutralaus pasirinkimo čia nebus).
Montale „Mukhallat“ alternatyvos: Killian „Love Don‘t Be Shy“, Al Haramain „Makkah“, Burberry „Her“.
Montale „Soleil de Capri“ arba kaip kvepia milijardieriaus CEO vasaros atostogos
Montale „Soleil de Capri“ – ryškus gėlinis, citrusinis, uniseksinis aromatas, kurį Pierre Montale sukūrė ir į pasaulį išleido 2007 metais. Pagrindiniais akordais čia groja citruso, japoninio kinkano ir greipfruto aromatai. Taip pat galima užuosti gėlių, prieskonių ir muskuso motyvų. Šie kvepalai geriausiai skleisis karštomis vasaros dienomis, kai norisi gaivinančių, citrusų rūgštele žadinančių kvapų.
Vos užsipurškusi šių kvepalų jutau ryškią citruso natą, kurią puošė greipfruto kartumas. Kvepalams pagyvenus ant odos pusvalandį stiprus citruso kvapas apsiramino, pradėjo jaustis muskusas, gėlės ir prieskoniai. „Soleil de Capri“ kvepalai ant mano odos gyvavo geras 3-5 valandas, nebuvo įkyrūs ir neturėjo kilometrinio šleifo, bet nepasaint to, buvo gaivūs ir malonūs. Šie kvepalai man priminė dolčigabanską hitą „Light Blue“, tad jei esate dolčigabanos kvepalų gerbėjai, ieškantys kažko panašaus – siūlyčiau išbandyti šį Montale kūrinį.
„Soleil de Capri“ įsivaizduoju dėvinčius žmones, išgalinčius sau atostogas ne tik Lenkijoj ar Egipte, bet ir prabangiam Monake, kur Viduržemio jūros krantus glosto saulė ir austrės su šampe liejasi laisvai. Tokie žmonės nesivaržo pusryčiams vietoj puodelio kavos užsisakyti Mohito, turi savo trijų aukštų jachtą, ant kurios denio tingiai degina savo riebalines palendricas (juokauju, jie tokių neturi, turčiai viską nusisiurbę bus) ir gyvena gyvenimą, apie kurį mes, ubagai, tegalim tik pasvajot. Nenustebčiau, jeigu vasarą „Soleil de Capri“ dėvi koks super seksualus, milijardinės kompanijos CEO, savo laiką su penkiom meilužėm leidžiantis Mykonos saloje. Atsiprašau už tokį palyginimą, šiuo metu skaitau per daug literatūrinės pornografijos.
Montale „Soleil de Capri“ alternatyvos: Dolce&Gabbana „Light Blue“, Moschino „Cheap and Chic“, Juliette Has a Gun „Moscow Mule“.
Montale „Mango Manga“: kaip kvepia prarūgę mangai?
O, Montale „Mango Manga“, mes turim rimtų problemų! Visų pirma, kodėl šie kvepalai smirda prarūgusiais mangais????? Ar čia buvo toks parfumerinis užmanymas? „Mango Manga“ – uniseksinis, vaisinis aromatas, kurį 2010 metais išleido Pierre Montale. Pagrindiniais akordais čia groja mangas, apelsinas, kvapioji kananga (aka ylang-ylang), jazminas, apelsinmedžio žiedai (neroli). Taip pat galima užuosti argamedžio, samanų, kedro ir vetiverio motyvų. „Mango Manga“ geriausiai skleisis drėgnais vasaros / rudens sezonais, kuomet norisi ko nors saldaus, egzotiško ir nepanašaus į lietuvišką bulvę.
Kadangi jau esu susipažinusi ir įsimylėjusi vieną mangišką kvapą – Wilhelm Parfumerie „Mango Skin“, tikėjausi panašaus gero įspūdžio ir su Montale, bet likau apgauta. Vos užsipurškusi kvepalų jutau ryškią mango natą, kuri kažkodėl ant mano odos nugulė prarūgusiu pavidalu. Vietoje lengvo, tropiniais vaisiais kvepiančio mango, gavau prarūgusį neaiškios kilmės vaisių ir labai išsigandau. Vis mąsčiau, kas sukėlė šį mangišką nesusipratimą ir priėjau prie išvados, kad galbūt mango ir ūdo natos, esančios kvepaluose, taip ir nesugebėjo susidraugauti tarpusavyje, susilieti į vieningą, kvepiančią harmoniją. Tiesa, po kelių minučių ta mango smarvė išsisklaidė ir ant odos pasiliko visai malonus, bet žiauriai sintetinis mango aromatas, kurį papildė kvapnioji kananga, apelsinmedžio žiedai ir viską užgožę ūdas su vetiveriu. Kvepalai ant mano odos išgyveno labai vidutiniškai, aromatas jautėsi iki 5 valandų. Mano nuomone, tai nėra pasisekęs parfumerinis Montale šedevras ir šių kvepalų nerekomenduočiau net didžiausiam savo priešui.
Jeigu mėgstate mango natas kvepaluose – venkite šito šedevro kaip maro. O jei ieškote tarpinio varianto tarp sintetinio mango kvapo tualeto gaiviklio ir stiprių ūdinių kvepalų – „Mango Manga“ skirti jums, BLOGO PARFUMERINIO SKONIO TURĖTOJAI. Visgi, jeigu turite kažkokį prarūgusių vaisių kvapo fetišą, apie kurį nesate niekam prisipažinę (gal geriau taip ir lieka) – jūs taip pat būsite sužavėti šiuo Montale šedevru. Nėra už ką, visuomet smagu jums kažką naudingo rekomenduoti.
Montale „Mango Manga“ alternatyvos: Wilhelm Parfumerie „Mango Skin“, Ramon Monegal „Lovely Day“.
Montale „Intense Cherry“ arba baba dainuojanti dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“
Nežinau, ar senstu, ar keičiasi mano skoniai, bet pradėjau mėgti kvepalus su ryškiomis vyšnių natomis. Man vyšnios – tokios ryškios, erotiškos uogos, puikiai derančios su vanilės, migdolų, šokolado, muskuso, tonka pupelių natomis. Žodžiu, tikras vyšninis orgazmas! Taigi, atradusi Montale „Intense Cherry“ tikėjausi panašaus, mano kvapomaniškas šnerves pribloškiančio efekto. Tiesa, gavosi nelabai taip…
„Intense Cherry“ – gėlinis, vaisinis, uniseksinis aromatas, kurį 2017 metais sukūrė Pierre Montale. Pagrindiniais akordais čia groja rūgščioji vyšnia, bergamotė, rožių žiedlapiai, jazminas. Taip pat galima užuosti muskuso, vanilės, sandalmedžio ir pudrinių natų. Manau, kad šis aromatas yra universalus ir puikiai tiks visiems metų laikams, tad kvepintis drąsiai galite visus metus!
Vos užsipurškusi šių kvepalų jutau ryškią vyšnios natą, kurią papildė bergamotės ir rožės motyvai. Vėlgi, susidarė toks įspūdis, kad toji Montale vyšnaitė – gerokai prarūgusi, pastovėjusi, nešviežia ir neskani. Šie kvepalai – vienas didžiulis parfumerinis nesusipratimas, darantis gėdą visiems vyšniniams aromatams. „Intense Cherry“ nerasite seksualios vyšnios, apsuptos ūdo ar pažadėtos vanilės. Ne. Jūs jausite vyšninį smirduką, atsiduodantį rožėmis ir niekuo daugiau.
„Intense Cherry“ įsivaizduoju nešiojančias šešiasdešimtmetį seniausiai perkopusias muzikos mokytojas iš kokio nors Balbieriškio (nieko neturiu prieš mokytojas ir Balbieriškį), kurios per kiekvieną mokyklos šventę ar dvyliktokų išleistuves būtinai pianinu sugros ir savo galingu, 50-ties metų aktyvaus rūkymo pastorintu balsu užbliaus Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Jeigu jums patinka tokia estetika – kviečiu išbandyti „Intense Cherry“. Kitu atveju, manau, kad tai yra dar vienas labai banalus, sintetinis, tūliko gaiviklį primenantis aromatas, suteršęs vyšninių aromatų vardą. Kvepalai ant mano odos gyveno ir smirdėjo geras 6 valandas, bet bent jau kilometrinio prarūgusios uogelės šleifo kaimynams nepaliko.
Montale „Intense Cherry“ alternatyvos: Mancera „Wild Cherry“, BDK „Rouge Smoking“, Tom Ford „Lost Cherry“.
Reziumė: Montale, mes oficialiai skiriamės…
Iš šios apžvalgos galėjote suprasti, kad gerų santykių su Montale taip ir neatkūriau, skyrybų popierius advokatui atidaviau, bet vis tiek į šį parfumerinį prekės ženklą žiūrėsiu su meile, pozityvu ir atviromis šnervėmis. Nepaisant daugybės smirdančių nesusipratimų, kuriuos vis pasiūlo Pierre Montale, gausioje nišinio prekės ženklo kvepalų kolekcijoje tikrai galima rasti nuostabių, kvapomanų įvertintų parfumerinių perliukų.
Reziumuojant, jeigu norite kvepėti kaip Rihanna ar bent jau braškinė kramtoškė – Montale „Mukhallat“ verti jūsų šnervių. Jeigu ieškote gaivių, citrusinių, vasarinių kvepalų arba svajojate apie atostogas Kipro salose su karštu milijardieriumi CEO – „Soleil de Capri“ geriausias jūsų pasirinkimas. Na… o jeigu turite supuvusių vaisių ir uogų kvapo fetišą – „Mango Manga“ ir „Intense Cherry“ bus puikūs jūsų fetišistiniai, mazochistiniai pasirinkimai.
Dėkinga skaičiusioms nosims,
URTĖ
Urtė Caspo 