Neseniai perskaičiau Ottessos Moshfegh knygą „Mano miego ir poilsio metai“ ir dar gyvenime nesijaučiau taip susitapatinusi su pagrindine kūrinio veikėja 😭💖.
Istorija pasakoja apie merginą, kuri nekenčia savo gyvenimo, jis jai – banalus ir beprasmis, tad vietoj niekam tikusio egzistavimo visuomenėje ir buvimo pilnaverte jos nare su karjera, šeima, tobulais namais ir išpuoselėta išvaizda, ji nusprendė geriau metus pramiegoti 😌💤.
Moteriškė su dar labiau kvanktelėjusios psichiatrės pagalba išsirašė sau įvairiausių migdomųjų / slopinamųjų ir susidėliojo jų gėrimo planą, kad galėtų netrukdoma sapnuoti ištisus metus. Susiplanavusi migdomųjų gėrimo tvarkaraštį, pardavusi beveik visus namų baldus (pasiliko tik lovą ir naktinį staliuką), prabangius drabužius, ji ėmė ir užmigo. Jūs klaustumėt: „kodėl?“, o ji atsakytų: „kodėl gi ne?“ 👸
Pagrindinė veikėja visą knygą dykinėjo, gėrė kavą su prarūgusiu pienu, nesiprausė, nekentė visų savo draugų ir tapo viena įdomiausių protagonisčių moterų sukurtoje literatūroje, dėl ko iš visos širdies ir kitų strateginių vietų jums rekomenduoju šią knygą, BET su įspėjimu, kad ji… labai savotiška. Ir neutralios nuomonės apie ją nebus: vieni ją šlovins, o kiti sakys, kad didesnio šūdo apie privilegijuotą baltąją moterį dar gyvenime neskaitė.
Ši knyga – šlykšti, vulgari, vietomis atstumianti savo turiniu ir tai ją daro unikaliu skaitiniu, kurį į rankas paimti turėtų kiekviena moteriškė, kuriai atsibodo visuomenės spaudimas, nuolat keliami neadekvatūs lūkesčiai ir gėda. Gėda dėl to, kad pastorėjai, kad iš pažastų auga plaukai, kad nosis kreiva, kad dar nepagimdei vaikų ir netapai milijardo vertės kompanijos CEO.
Turiu pripažinti, kad man labai patinka knygos apie žmones, kuriems į viską nusišikt. Jie – nerūpestingi, vangūs ir negyvenantys pagal tą tobulą įsivaizdavimą, kokie darbingi ir daug pasiekę savo mažame gyvenimėlyje mes turėtume būti (kapitalizmo aukos🙄). Kaip ir knygos „Mano miego ir poilsio metai“ veikėja, aš taip pat mielai smigčiau metams, o gal net ir dviems tam, kad visi produktyvumo guru uždustų iš pavydo.
Tad šlovė beprasmiui, neproduktyviam gyvenimui, iš kurio vis tiek neišeisim gyvi 🥂👸.
Dėkinga skaičiusiems,
URTĖ
Urtė Caspo 