Sveiki, gerbiamieji kvapomanai ir smirdėti privengiantys šios Žemės piliečiai. Po ilgos ir varginančios egzaminų sesijos į savo kvapnų tinklaraštį grįžtu su parfumerine apžvalga, kurioje papasakosiu apie Penhaligon’s „Halfeti Leather“, vyšnių kompotu kvepiančius Tom Ford „Lost Cherry“, metų atradimą Chanel „Coromandel“ ir metaxos brendžiuku su kavyte atsiduodantį L’Artisan Parfumeur „Noir Exquis“. Tad išsipūskite savo kvapomaniškas šnerves, prisekite saugos diržus ir važiuojam į dar vieną parfumerinį nuotykį, kuriame kartu ieškosime šventinių kvapų.
Tikros ALFOS mėgsta Penhaligon’s „Halfeti Leather“
Penhaligon‘s – britų parfumerijos prekės ženklas, kurį 1870 metais įkūrė Kornvalio kirpėjas ir parfumeris Williamas Henry Penhaligonas. Pradžioje atidaręs kirpyklą, vėliau savo veiklos pobūdį Penhaligonas pakeitė į parfumerinę veiklą. Pirmąjį aromatą Penhaligon‘s išleido dar 1872 metais ir pavadino „Hammam Bouquet“, kuriuos sukurti įkvėpė turkiškos pirties garų kvapas. Penhaligon‘s sėkmingai prekiavo savo parfumeriniais gaminiais pagrindinėje savo parduotuvėje Londone, bet prasidėjus karui 1941 metais ši buvo subombarduota. Kompanija sunkiai išgyveno karo laikotarpį ir galiausiai buvo atkurta 1956 metais, o 1975-aisiais vėl atidarė savo parduotuvę, kurios gaminiais susidomėjimas netrukus išaugo.
Bene labiausiai atpažįstamas Penhaligon‘s kūrybos bruožas – tradicinių parfumerinių medžiagų ir gamybos technologijų naudojimas. Taip pat – žavingi vintažinio stiliaus kvepalų buteliukai padabinti spalvotais kaspinėliais, kurie mena W. Penhaligono laikus. Įdomu tai, kad šį parfumerijos ženklą mėgo ir princesė Diana, kuriai patikdavo pasipuošti Penhaligon’s „Bluebell“ – lengvu, gėliniu, citrusais, hiacintais ir pakalnutėmis kvepiančiu aromatu, kurį ir aš, paprasta biezdarė be karūnos ir princo, svajoju išmėginti ateityje.
Šiuo metu Penhaligon‘s kolekcijoje – net 92 kūriniai, kuriuos sukūrė tokie žinomi parfumerinio pasaulio vardai kaip: Bertrand Duchaufour, Olivier Cresp (sukūrė tokius šedevrus kaip Mugler „Angel“, YSL „Black Opium“ ir t.t.), Christian Provenzano, Juliette Karagueuzoglou (jai turime būti dėkingi už Salvatore Ferragamo hitą „Signorina“), Quentin Bisch (vienas žymiausių darbų – Parfums de Marly „Delina“) ir t.t. Nuo 2015 metų šią tradicijas puoselėjančią britų kompaniją įsigijo parfumerijos koncernas „Puig“.
Bet grįžkime prie šio įrašo žvaigždės – Penhaligon’s uniseksinio kūrinio „Halfeti Leather“, pristatyto 2020 metais. Šių kvepalų kūrėjas – parfumeris Christian Provenzano. „Halfeti Leather“ – odinis aromatas, kurio pagrindiniais akordais groja šilti prieskoniai, dūmai, ūdas, gintaras, vaisiai. Taip pat galima užuosti slyvos, levandos, bergamotės, kumino, rožės, cinamono, muskato, jazmino, kedro, pačiulės natų. Šiems kvepalams labiausiai tiks rudens / žiemos sezonai ir tamsios jų naktys, kai norisi šiltų, stiprių, raminančių aromatų.
Šie kvepalai susiję su Turkija, o tiksliau – mažu, ūkiniu rajonu, vadinamu Halfeti. Pasak kvepalų kūrėjų, rožės Halfetyje tokios raudonos ir sodrios, kad atrodo beveik juodos, tarsi būtų užkerėtos. Halfetyje britų pirkliai apsirūpindavo gausiais Osmanų prekeivių lobiais, spalvingo derliaus dovanomis, kurias ir įkvėpė įprasminti „Halfeti Leather“. Šiame Penhaligon‘s kūrinyje jaučiama ta tolimųjų kraštų magija, vanilės, medžio ir odos draugystė, kurią vainikuoja ambra su pačiule.
Vos užsipurškusi „Halfeti Leather“ jutau gan stiprų odos, prieskonių, ūdo, dūmų miksą, kuris po pusvalandžio nusėda į labai malonų medinį aromatą su bergamotės ir vaisių motyvais. Kvepalų išsilaikymas – visai neblogas, ant mano odos šis aromatas gyveno geras 6-7 valandas. Tai neabejotinai labai turtingas, sodrus aromatas, kurį turėtų pamilti visi sunkių, dūminių / odinių aromatų gerbėjai, kurie ieško nesaldžių kvepalų, turinčių gaivos fragmentų (juos puikiai čia įprasmina citrusai ir bergamotė).
„Halfeti Leather“ dėvinčius įsivaizduoju žmones, kurie trokšta pabėgti į tolimus egzotinius kraštus, patirti juose daug nuotykių, pasibastyti rytietiškais prieskoniais kvepiančiuose turgeliuose. Šie kvepalai nėra skirti betoms ir omegoms, tai tikrų ALFA personų aromatas, kuriems / kurioms patinka valdyti, dominuoti, vadovauti ir tai puikiai savo stiprumu ir odos motyvais įprasmina „Halfeti Leather“. Jeigu „Halfeti Leather“ galėtų būti įamžintas kine, rinkčiausi „Sex and the City“ 2 filmą, kuomet žavių damų ketveriukė (esu Samanthos gerbėja per amžių amžius, beje) keliauja į Abu Dabį ir ikoniškai (ir ne visai legaliai) tyrinėja šį miestą pasidabinusios prabangiausiais dizainerių aprėdais.
Asmeniškai nesu odinių kvepalų gerbėja, bet pažintis su „Halfeti Leather“ manęs nenuvylė, likau maloniai nustebinta bergamotės ir pačiulės natomis, kurios šauniai akomponavo šį sodrų aromatą.
„Halfeti Leather“ alternatyvos: Penhaligon‘s „Halfeti“, Aventus „Creed“, Dior „Homme“, Tom Ford „Tobacco Vanille“, „Ombre Leather“ ir „Black Orchid“.
Vyšnių kompotu kvepiantis Tom Ford „Lost Cherry“
Greičiausiai Tom Ford pristatyti jums nereikia, bet leiskite pabūti visažine ir trumpai papasakoti apie šį ikoniškąjį kūrėją bei jo sukurtą prekės ženklą. Thomas Carlyle Ford – garsusis drabužių ir aksesuarų kūrėjas, taip pat ir režisierius (filmas „Nocturnal Animals“ ypač vertas jūsų dėmesio). Savo vardo kompaniją Amerikoje Thomas įkūrė 2005 metais ir veiklą sėkmingai tęsia iki šiol.
Bendradarbiaudamas su „Estée Lauder“ koncernu jis 2006 metais startavo su savo vardo parfumerine linija. Pirmasis sukurtas vardinis aromatas – „Black Orchid“, tapęs hitu tarp rytietiškus, prabangius aromatus vertinančių moterų. Šiandien Tom Ford parfumerinėje kolekcijoje – 108 išskirtiniai kvapai, sukurti bendradarbiaujant su tokiais žymiais kūrėjais kaip David Apelis, Calice Becker (bene žinomiausias sukurtas aromatas – Dior „J‘adore“), Yann Vasnier (Marc Jacobs „Lola“ kūrėjas), Shyamala Maisondieu (daugumos L‘Occitane kvapų kūrėja, taip pat Lancome „Idole“) ir t.t.
Tom Ford kvepalai – išraiškingi, sodrūs ir nepamirštami, todėl juos pelnytai pamėgo ir vertina kvapomanai iš viso pasaulio. Nors Tom Ford aromatai ilgai buvo priskiriami nišinių kategorijai, visgi tai – prabangios, bet komercinės parfumerijos produktas. Turiu pripažinti, kad Tom Ford ypatingą vietą savo širdyje (ir šnervėse) laikau ir aš, nes dievinu „White Patchouli“ ir laikau šiuos kvepalus savo vizitine kortele, tuo tikru urtišku kvapu.
Gana plepėti apie urtiškus kvapus – šiandien norėčiau pakalbėti apie uniseksinį Tom Ford aromatą, kvepiantį vyšnių kompotu – „Lost Cherry“, kurį 2018 metais sukūrė parfumerė Louise Turner. Ši paklydusi vyšnia, priskiriama gintaro / gėlių kvapų kategorijai, puikiai draugauja tiek su šiltais, tiek su vėsiais sezonais, tad kvepalais mėgautis galima visus metus.
Pagrindiniais „Lost Cherry“ akordais groja: migdolai, vyšnia, riešutai, vaisiai, vanilė, gintaras, šilti prieskoniai, alkoholis, medis. Taip pat galima užuosti slyvos, turkiškos rožės, jazmino, Tonka pupelės, cinamono, sandalmedžio, kedro, gvazdikėlių, vetiverio ir pačiulės natų. Kad ir kaip skaniai kvepėtų „Lost Cherry“, ant mano odos kvepalai laikėsi labai silpnai, vos 2-3 valandas, tiesa, pakvėpinus drabužius kvapas ant jų išsilaiko kiek ilgiau.
Šis aromatas – draugiškas, saldus, bet neįkyrus, tad tikrai patenkins saldžių kvepalų maniakus, kuriuos piktai cenzūruoja ofiso kolegos. Tiesa, vieni kvapomanai forume skundėsi, kad „Lost Cherry“ jiems sukelia migreną, bet aš, kaip migrenos ambasadorė ir amžina turėtoja, šia kritika abejoju.
Vos užsipurškusi šių kvepalų jutau saldų vyšnių sirupą, sirpstantį ir besiskleidžiantį man ant odos švelniai akomponuojant migdolinėms natoms. Labai tikėjausi užuosti tą alkoholinę natą ant savo odos, bet ši taip ir nepasirodė, nebent kokia nors nematoma, abstinentine išraiška. Po pusvalandžio, pagyvenęs ant odos aromatas tapo babytiška vyšnių kompoto versija, pradanginusia visą savo rafinuotumą ir unikalumą. Iš pirmo pauostymo šie kvepalai žadėjo daug, bet tiesą pasakius, rezultatas mane nuvylė, lūkesčių nepateisino. Tai yra banalus vyšnių kompoto aromatas su prastu išsilaikymu, tad ieškantys kvepalų, kuriuos sunku nusiplauti, turėtų kaip maro vengti šio vyšninio šedevro.
„Lost Cherry“ nešiojančius įsivaizduoju smaližius, kuriems keliai linksta nuo saldaus vyšnio aromato ir babytės su meile išvirto uogų kompoto. Taip pat šiuos kvepalus turėtų garbinti amareto fanai, kurie, nors ir pasižymi snobiškumu, savyje dar nenužudė žaismingumo, jaukaus saldumo, kuriuo prie likerio taurės mielai pasidalins su visais prašalaičiais, turinčiais jėgų ir noro šių išklausyti.
„Lost Cherry“ alternatyvos: Lolita Lempicka „Sweet“, Estée Lauder „Modern Muse Le Rouge Gloss“.
Pirmą kartą gyvenime pamilau Chanel
Chanel žino visi, net ir tie, kurie visai nesidomi parfumerijos pasauliu ir kvepėjimu apskritai, tad apie šiuos mados namus ir jų kontraversišką įkūrėją Gabrielle Bonheur „Coco“ Chanel šiandien nesiplėsiu. 2016 metais išleistas parfumerio Jacques Polge sukurtas „Les Exclusifs de Chanel Coromandel“ – gintarinis / medinis aromatas, skirtas moterims, bet asmeniškai aš jį laikau absoliučiai uniseksiniu. Pagrindiniais kvepalų akordais groja medis, gintaras, šilti prieskoniai, pačiulė, balzamikas, vanilė, citrusai, smilkalai. Taip pat galima užuosti nerolio, rožės, jazmino, baltojo šokolado, muskuso natų. Šis aromatas geriausiai draugauja su rudens / žiemos sezonais, kuomet norisi stipresnio, ryškesnio aromato vietiniam šaltukui atbaidyti.
Įdomu tai, kad pavadinimas „coromandel“ reiškia egzotiškąjį kinų lako gaminių, skirtų namų dekorui, stilių. Paprastai juo buvo dekoruojamos sulankstomos širmos, padengtos juodu laku ir padabintos specialia technika nudažytais paveikslėliais. Kai ikoniškoji Gabrielle Chanel pirmą kartą jas pamatė, ši pareiškė, kad apalptų iš laimės galėdama gyventi apsupta šių grožybių (per savo gyvenimą jų sukaupė net 32). Įdomu tai, kad pirmosios ryžių popieriaus širmos atsirado Kinijoje, valdant Zhou dinastijai (IV – III a. Pr. Kr.). Vėliau širmas imta gaminti iš laku dengto medžio dekoruojant tradiciniais rytietiškais piešiniais. Į Europą jos pateko tik 16-17 amžiuje. Štai, galite jomis pasigrožėti:
Vos užsipurškusi Chanel „Coromandel“ ant savo odos pajutau malonų gintarinį aromatą, kurį netrukus papildė smilkalų natos, kontrastinga, karčiaisiais apelsinais pasipuošusi rytietiška dvasia. Ant mano odos „Coromandel“ laikėsi puikiai, visą dieną kvepėjau prabanga ir kutiūru bei greičiausiai būčiau kvepėjusi ir antrą, jeigu nebūtų užėjęs noras praustis. Šie kvepalai mane maloniai nustebino savo pačiulės ir dūmų deriniu, kuris sukūrė tokį išskirtinį aromatą, iš karto patapusį mano šio įrašo gurmaniškuoju favoritu.
Šis kvapas patiks tiems, kurie ieško unikalių, išskirtinių kvapų. Taip pat tiems, kurie mėgsta pačiulės, smilkalų, medžio, gintaro intensyvias natas, kurias ne visada su džiaugsmu įvertina ofiso kolegos. Jeigu man reikėtų išsirinkti šventinį / kalėdinį kvapą, tai neabejotinai būtų „Coromandel“. Šie Chanel kvepalai suteikia tą šventiškumo, prabangos jausmą, kuriuo labai malonu pasipuošti.
Jeigu šie kvepalai virstų kino juosta (nežinau kodėl šiandien tiek daug kalbu apie filmus), tai ji primintų romantinę dramą „The Age of Adeline“, kurią nuostabiai išjaučia / išvaidina aktorė Blake Lively. Tai istorija apie jauną moterį, kuri po nelaimingo atsitikimo nustoja senti ir bando su šia tragedija gyventi (žinau, nesenti iš pirmo žvilgsnio skamba kaip puiki mintis, bet galiausiai gyventi atsibosta, o ir botokso nėra kur leistis, tai kokia iš vis prasmė egzistuoti????). Pagrindinė veikėja – graži, elegantiška, išsilavinusi, mylinti knygas, tad įsivaizduoju, kad jai šie kvepalai turėtų labai patikti.
Chanel „Coromandel“ alternatyvos: Prada „Amber“, Xerjoff „Richwood“, Guerlain „Shalimar“.
Metas kavytei su brendžiuku (L’Artisan Parfumeur „Noir Exquis“)
Šį įrašą norėčiau vainikuoti pasakojimu apie L’Artisan Parfumeur šedevrą „Noir Exquis“. „L’Artisan Parfumeur“ – nišinės prancūzų parfumerijos namai, įkurti 1976 metais. Daugiau nei prieš 50 metų chemikas, augalų kolekcionierius Jeanas François Laporte, mėgdavęs savo malonumui eksperimentuoti su įvairiausiomis augalų esencijomis, planavo dalyvauti vakarėlyje Paryžiaus kabareto muzikos namuose ir ieškojo būdų, kaip patobulinti savo išskirtinę baliaus aprangą – banano rašto kostiumą. Ta proga jis nusprendė sukurti bananų aromato kvepalus, kurie baliuje sulaukė tikro pasisekimo. Panašiu principu netrukus Jeanas sukūrė ir greipfrutų, o vėliau ir vanilės kvepalus. Visai neužilgo, 1979 metais buvo atidarytas pirmasis „L’Artisan Parfumeurׅ“ kvepalų butikas.
Aistis Mickevičius savo knygoje „Kvepalai. Olfaktorinės istorijos“ pasakoja, kad Jeanas buvo vienas pirmųjų nišinės parfumerijos, kaip alternatyvos komercijai, iniciatorius. Nuo pat savo veiklos pradžios ši talentingoji persona vadovavosi nuostata, kad aromatai – visų pirma olfaktorinis menas, o tik po to komercinis produktas. 1988 metais J. F. Laporte paliko savo kūdikį L’Artisan Parfumeurׅ ir ėmėsi naujo projekto, įkvėpto 17-18 amžių prancūzų parfumerijos tradicijų bei įkūrė dar vieną nišinę kompaniją „Maître Parfumeur et Gantier“. Vėliau Burgundijoje įsteigė botanikos sodą „Le Jardin du Parfumeur“. Nors nišinės parfumerijos pionieriumi laikomas Jeanas Francois Laporte mirė 2011-aisiais, būdamas 73-ejų, bet jo sukurtos formulės L’Artisan Parfumeurׅ kvepalus pavertė tikrų tikriausiais bestseleriais, kuriuos mielai ir šiai dienai renkasi nišinių aromatų gerbėjai.
„L’Artisan Parfumeur“ į lietuvių kalbą išvertus reiškia „parfumeris amatininkas“, o šiuo terminu įvardijamas aukštos meistrystės žmogus. Jeanas François Laporte teigia, kad šio projekto filosofija – dalinimasis su klientais asmenišku santykiu, įsiklausant į jo lūkesčius, bet tuo pačiu nepamirštant ir savo parfumerinių idėjų. 2015 metais L’Artisan Parfumeurׅ (kaip ir anksčiau minėtą Penhaligon‘s) įsigijo parfumerijos koncernas „Puig“.
„Noir Exquis“ – gintaro / vanilės uniseksinis aromatas, kurį 2015 metais sukūrė parfumeris Bertrand Duchaufour. Pagrindiniais kvepalų akordais čia groja: vanilė, šilti prieskoniai, medis, kava, pudra, balzamikas, gintaras, riešutai. Taip pat galima užuosti mandarino, malonaus kaštono, klevo sulos, Tonka pupelių. Šie kvepalai labiau myli šaltuosius sezonus, kuomet norisi kaip vilnoniu šaliku apsigaubti šildančiu aromatu.
Vos užsipurškusi „Noir Exquis“ jutau kavos / riešutų / vanilės natas, kurios man, kaip užkietėjusiai alkoholikei, priminė kavos ir brendžiuko derinį, kuriuo sekmadieniais, po bažnyčios, vietinėje „Alkavoje“ prie pyrago gabaliuko mėgdavo pasilepinti mano močiutė su draugėmis. Po kelių valandų kavos kvapas dingo ir ant odos pasiliko maloniai saldus vanilinis / medinis aromatas. Kvapo išsilaikymas – visai neprastas, ant mano odos „Noir Exquis“ gyveno 7-6 valandas.
Šis aromatas turėtų patikti tikriems gurmanams, kurie ryto neįsivaizduoja be stiprios kavos puodelio, o savaitgaliais šį derinį kaip tikri šelmiai papildo šlakeliu brendžio. „Noir Exquis“ gerbėjus visada rasite jaukioje kavinukėje / knygyne senamiestyje, kurioje šie pasislėpę nuo pasaulio skaitys knygas ir mėgausis trečiu puodeliu espresso. Turiu pripažinti, kad tokie žmonės man labai patinka!
„Noir Exquis“ alternatyvos: Maison Margiela „By the Fireplace“, Penhaligon‘s „The Bewitching Yasmine“, Mugler „A*Men Pure Tonka“.
Reziumė: šlovė kinų širmoms!
Jeigu ši apžvalga būtų realybės šou, kuriame ieškočiau sau tinkamiausios poros, su kuria kartu praleisčiau visą likusį gyvenimą, tai greičiausiai rinkčiausi „Les Exclusifs de Chanel Coromandel“, nes šie kvepalai atspindi tą šventišką dvasią, eleganciją, kurios šiuo metu man taip trūksta.
Jeigu ieškote kvepalų, primenančių babytės vyšnių kompotą – jūsų nosis turėtų sudominti Tom Ford „Lost Cherry“. Ieškote išskirtinių, odos / smilkalų kvepalų, spinduliuojančių ALFA energiją? Penhaligon‘s „Halfeti Leather“ turėtų jus sužavėti. Dievinate kavos ir brendžio derinį? L’Artisan Parfumeur „Noir Exquis“ laukia jūsų pauostymo!
Dėkinga skaičiusioms nosims,
URTĖ
Urtė Caspo 