Išmokim atleisti, išmokim pamilti,
Ant angelo sparno į dangų pakilti.
Uždekim širdyse Kalėdų žvakelę,
Tegul ji apšviečia kiekvieną kertelę.
Su šventom Kalėdom!
O dabar, jeigu dar nesusivėmėte nuo klišinės šventinės poezijos, kurią vienišos tetos mėgsta siuntinėti šeimai ir draugams kartu su Jėzaus ir angelų paveikslėliais, norėjau parašyti kelis žodžius tiesiai iš savo ŠIRDUTĖS…
Sveikinu visus ištvėrus dar vienas Kalėdas. MUMS PAVYKO. Tikiuosi, kad jūsų ausų būgnelių nepradūrė šeimos vaikų klyksmas, o pilvuose tebėra vietos po galingų babyčių ir mamyčių užstalių, kurias grandioziškai pradėjo silkės pataluose, o pabaigė vištos su kalakutais. Tikiuosi, kad jums užteko kantrybės išgyvenant užstales, gausias skirtingų žmonių, jų nuomonių, minčių, idėjų, vizijų ir žinoma, kelių lašų alkoholio.
Kasmet aš labai laukiu Kalėdų. Ne dėl dovanų (nors ferario ar namo prie jūros kranto aš tikrai neatsisakyčiau, nesupraskite manęs klaidingai), bet dėl bendrystės jausmo, kurį nori nenori pajunti sėdėdamas prie šventinio stalo. Ir kad ir kaip tave erzintų šeima ir draugai, supranti, koks tai didžiulis turtas ir dovana. Suvokti, kad tu nesi vienas ir net prie geriausių norų toks nebūsi. Niekada.
Ačiū visiems, kurie buvo šalia (internetiškai ir gyvai) visais šiais metais. Nesvarbu, ar pykomės, ar juokėmės, ar nuoširdžiai norėjome vieni kitus nužudyti, esu jums dėkinga. Kad buvote kartu, dalinotės savo džiaugsmais, skausmais, patirtimis, feilais – tai aš labai branginu. Kiekvienas iš jūsų mane įkvepiate ir skatinate būti geresne savęs versija. Ir visai nesvarbu, ar žiūrime ta pačia kryptimi, ar ne.
Ačiū už pažintis, patirtis, laisvas, išklausyti galinčias ausis ir atviras širdis. Džiaugiuosi galėdama jus pažinti!
Apsiseiliojusi ir padėkojusi, noriu jums palinkėti tik vieno dalyko – DAUG SVEIKATOS. O visa kita, žinau, kad puikiai pasiekti galite ir patys.
SU KALĖDOM.
PS: čia aš prieš du metus xD, nu gerai, gal du dešimtmečius, bet gi mažai pasikeičiau, tik į plotį.
Nijolkinės Kalėdos
Šiais metais greičiausiai buvau labai geras žmogus, nes šios Kalėdos man – pati geriausia dovana. Nedirbau nei vieną dieną, pusryčiams valgiau tortus ir šimtalapius (ate modelio karjera), o vakarais, pasipuošusi pižama ir drėkinančia veido kauke bei apsikabinusi vyno butelį, žiūrėjau miuziklus ir visas Bridžitos Džouns dienoraščio dalis. Vienišavau kaip reikalas, bet šis vienatvės laikas tiesiog nuostabus. Jau seniai taip gerai nerelaksavau ir nesidžiaugiau gyvenimu.
Reziumuojant – esu pižamuota vienišė, bet labai labai laiminga. Tikiuosi, kad ir jūs jaučiatės panašiai.
Skanių kalėdiškų kotletų. Susirašysime savaitgalį, nes reikia gi reziumuoti praėjusius metus ir sudaryti pažadų kitiems metams sąrašą.
-Nijolka.
Urtė Caspo 