Šiandien buvo šauni diena – su drauge sumąstėme nuvaryti į Grinčo multiką, nes reikia tos kalėdinės dvasios įsikvėpti, pozityvo, viską ten… Labai bijojome, kad filmas bus baisus, tačiau nieko neišsigandome, neverkėme (pabaisa vogianti šventes ir dovanas man neprimena vaikų multiko, greičiau – siaubekas) ir labai dėl to savimi didžiuojamės. Tiesa, pastebėjau keistą dalyką, kurio einant į filmus suaugusiems (ne erotinius turiu galvoje, bet į rimtas dramas, siaubo filmus) nebūna – prieš Grinčą buvo paleistas linksmai pateiktas pranešimas, kad tie, kurie kalbės ir kitiems trukdys, matys filmą nespalvotai. ĮSIVAIZDUOJAT? NESPALVOTAI, nu šakės, kokie čia burtai, ALIO? Į šį pranešimą mes, tikros maištininkės, ėjikės prieš sistemą, nekreipėm dėmesio ir pusę filmo žvygavom kaip dvi kokso prieš filmą tame mėlyname Akropolio tualete susišniojusios puskvailės. Šalia manęs sėdėjo labai fainas septynmetis, kurį vienu momentu buvau sugalvojusi kabinti – TAIP, ŽINAU, kad tai šiek tiek keista, bet jaunesnis bičas (greičiau čia – vaikas) man nėra problema – gi galima užsiaugint (negerai čia nuskambėjo, prašau, nekvieskit man policijos)… TAČIAU kiek vėlavusi su mama atėjo jo tokio pat mažo amžiaus draugė/mergina, prieš kurią nesugebėjau konkuruoti. Teko pasiduoti ir palikti vaikį ramybėje – gaila, mat širdyje jau kilo viltis, kad šias Kalėdas sutiksiu nebe vieniša.
Akropolyje – visiškos mišios
Kai geriau pagalvoju, suprantu, kad šiandien pusdienį praleisti Akropolio prekybos centre buvo labai prasta mintis – žmonių buvo velniškai daug, visi kaip pasiutę pirko dovanas, tad ramiai dairytis po parduotuves nebuvo galimybės. Šios aplinkybės nesugriovė mūsų susitikimo su drauge – jį pradėjusios su kavos puodu, paskui pratęsusios Grinčo filme, pabaigėme BARBĖS KAVINĖJE, kuri PASIRODO, kad egzistuoja! Tiesa, per daug neapsidžiaukite – kava ten nelabai skani, o ir kėdės vaikiškos bei nepatogios, tačiau buvo smagu vieną kartą pasijusti tikra damute, Barbės drauge, geriančią kavą, kol kiti vaikai netoliese žaidžia su lego kaladėlėmis. Nors tiesą pasakius, nemanau, kad Barbė būtų norėjusi su manimi draugauti – aš daug keikiuosi, tingiu praustis, esu asociali, turiu riebalinių palendricų ir man visą gyvenimą labiau patiko BRATZ lėlės. Na tos, su didele galva, kekšišku makiažu ir kažkodėl be pėdų.
Pasimelskite už mano veido odą
Visgi šiame žmonių makalyne pavyko nušliaužti iki bodyshopo ir nusipirkti visų išgirtą arbatmečio naktinę veido kaukę, kuri MAGIŠKAI išnaikins visus spuogus, atgaivins mano odą ir aš patapsiu tokia graži kaip Bejoncė (paskutinį tą pati sugalvojau). Kadangi aš jau beveik galiu vadintis grožio guru, pasidalinsiu pirmais įspūdžiais.
Jeigu jums kaip ir man nepatinka ir SMIRDA visokios pušys tai siurprizas – ši kaukė atsiduoda visais įmanomais medžiais bei smirdančiomis pušimis. Tai manęs nepradžiugino, bet buvau nusiteikusi, kad to galima tikėtis. Pasiraukiusi užsitepiau kaukės ant veido, prieš tai pasimeldusi, kad manęs nuo tų pušų neištiktų kokia alerginė reakcija. Nežinau, ar čia man paranoja, bet toks jausmas, kad veidą kažkas traukia, tačiau greičiausiai nemirsiu (bent šią naktį). Rytoj tikiuosi atsibusti šimtą kartų gražesne, be spuogų, su tobula švytinčia oda, na ar bent jau be dar daugiau spuogų. Čia pozityviai žiūrint. Pasimelskite ir jūs už mano veido odą – juk Kalėdos, stebuklų ir gerumo metas. Ačiū.
Dovanos nesupakuotos, opa labai smagu
Vis dar nesupakavau JOKIŲ dovanų, nors mano draugai jau įkyriai siuntinėja man savo gražias eglutes su krūvomis mandrai SUPAKUOTŲ dovanų, bet spaudimo nejaučiu – esu apsileidusi tinginė, turinti daug laiko – juk dar visas SEKMADIENIS prieš akis. Nors Kalėdoms dar nepasiruošiau, mano kaimynai jau pradėjo silkučių kepimo maratoną – per vėdinimo groteles virtuvėje reguliariai dvokia silkėm su grybais – delikatesu, kurio kvapo nekenčiu labiau už gyvenimą. Prisiminiau ta proga “Telebimbam“ dainą “Kalėdos“, kurios žodžius kiek pakoregavau į “Kalėėėdos? Teisingai tu sakai… KALĖĖĖDOS…. kvepia silkėm jau visi namai….“ Na labai tinka šiam laikui.
Tiek iš mano fronto šį vakarą. KAIP AŠ DŽIAUGIUOSI, kad BLOGMAS neužilgo gaus galą, o jūs?
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 