Lest chrismas a geiv ju mahat and the veri nekst dej ju teikit avaj thys jier dont seiv my from tyers nanananananana na na, labučkis, ar jaučiat, kad Kalėdos jau visai ant nosies? Aš tai ne – nuotaikos nėra, antidepresantų atsargos papildytos, čipsų prisiėdus drybsau ant sofos ir noriu prasmegti balažin kur, kad tik per Kūčias nereikėtų užuost silkės su svogūnais. Tikiuos jūs laikotės puikiai, o gyvenat dar nuostabiau.
Marvel, paskambinkit man
Šiandien eilinį kartą neturiu nieko gero pasakyti. Nebent pasigirti, kad nudirbau kitos savaitės darbų ir pažiūrėjau filmą “Suicide Squad“, kurį netyčiom užtikau maigydama tv pultą. Filmas man nepatiko, nes nemėgstu Will Smith (jokių rimtų priežasčių, tiesiog jo natūra nesutampa su mano biolaukais), tačiau nykiam penktadienio vakarui visai suėjo. Pusę filmo bandžiau išsiaiškinti, kaip Harley Quinn tie blizgūs trūsikai nesulenda į subinę atliekant visus triukus, ar paprasčiausiai vaikštant, nes jie tokie siauri, kad načiort. Nekalbu apie tas PĖDKELNES ir kablus, su kuriais ji bėgiojo laiptais – va čia yra tikroji superherojė, o ne kažkoks mokėjimas taikliai šaudyti, ar deginti viską iš eilės.
Harley Quinn išvaizda manyje iškėlė daug klausimų – ar kada nors kažkas sukurs superheroję/blogietę, kuri vaikščios pasipuošusi senais treningais, neplauta galva ir su kreminiais spuogais ant veido bei ataugusiom plaukų šaknim? Kaip manot, ar tai būtų realu? Tos merginos slapyvardis galėtų būti Miss Nachos Tacos ar Celia Cellulite, ar kokia nors Danguolė, kurios supergalios atsirastų netyčiomis sumaišius antidepresantus su laisvinamaisiais. Gerai išsitriedusi ir taip išsivaliusi nuo vakarykščių suėstų buritų ir xanaxo ji atranda savyje nežmoniškos jėgos, kurios dėka apgina visas merginas, su kuriomis negražiai pasielgia jų vaikinai ar šiaip random durniai. WOW kokią personažo istoriją suraičiau, niekas nepaneigs, kad turiu vaizduotę. Marvel kompanija, jeigu sudominau ir jūs mokat lietuviškai, susisiekite paštu arba per snapchatą “nijolka_vanity“ su manimi. Ačiū geros dienos.
Tiesioginė transliacija iš tualeto
Dabar sėdžiu tūlike ir kaupiuosi prausimosi seansui, nes ryt su drauge eisim į kiną, o aš visiškai nenoriu jai smirdėti. Greičiausiai išsiplausiu galvą ir bandysiu gelbėti savo kirpčius, kuriuos užsižioplinusi pertiesinau su tiesintuvu kažkurį rytą ir nuo to laiko jie atrodo kaip šiaudai, prieš tris metus nušienauti šienapjūtės metu. Ačiū dievui ir demonams, kad sugalvojo plaukų segtukus – įsisegi vieną kitą į plaukus ir gali apsimesti, kad viskas gerai su tuo tavo gyvenimu ir tu viską kontroliuoji. Tiesa, vieno dalyko tai tikrai nesukontroliuosi – mano spuogų. Aš jau išaugau iš tos paauglystės, rodos, esu suaugusi moteris, bet vis dar kenčiu nuo skaudžių spuogų. IR TAIP SUPRANTU, kad jie atsiranda dėl suvalgyto šokolado ar čipsų, nu BET NEGALIU KITAIP. Kaip reikėtų gyventi be šokolado ar čipspakio? Būtų velniškai niūru, tad geriau sėdėsiu, rysiu čipsus ir šokoladus, o kitą dieną verksiu dėl ANTAKYJE išdygusio skaudaus spuogo. Rytoj bandysiu nusipirkti daugelio išreklamuotą arbatmečio naktinę kaukę nuo spuogų iš bodyshopo, kuri galimai padės man juos suvaldyti, nes jūsų moterytė Nijolka per šventes tikrai nežada prilaikyti savo vadžių ir neėsti. Ne mano stilius.
Kas būtų jeigu būtų?
Sėdint ant šikinyko taip pat prisiminiau fainą pokalbį su drauge apie nėštumus ir vaikus. Ji man uždavė klausimą “ką daryčiau jeigu dabar netikėtai būčiau nėščia?“ Šis klausimas privertė susimąstyti – juk rimtai, gyvenimas toks keistas mechanizmas ir niekada nežinai, kada tau iš gimdos iššoks koks vaikas, laimėsi milijoną, ar net sustorėsi. Ilgai pagalvojusi atsakiau, kad šiuo momentu nesugebu susitvarkyti net su savimi, tai kaip prižiūrėčiau vaiką? Tad aborto galimybę drąsiai svarstyčiau. Galite pykti ar baisėtis manimi, tačiau moterys patiria labai daug streso ir viešą linčo teismą, kai kalba pasisuka apie vaikus. Savęs dėl šio pasirinkimo beširde kiaule nelaikyčiau – vaikui reikia lėšų, pastovaus stogo virš galvos (kambarys pas mamą bute nėra pasirinkimas) ir meilės, kurios šiuo metu net pati sau nejaučiu. Tačiau labai juokinga nueiti į kokį vinted.lt forumą ir išreiškus tokią poziciją sulaukti kritikos, mat GI DIEVAS DAVĖ RANKAS DUOS IR DUONOS, TIK GIMDYKIT TUOS VAIKUS JIE GYVENIMO GĖLĖS…. Manau, kad prieš išleidžiant vaikus į šį pasaulį būtų gerai juos pasitikti ne vieno kambario buto komunalkėj su bendru tualetu, bet turint finansinį ir EMOCINĮ stabilumą, kuris yra viso gyvenimo pagrindas. Labai čia daug filosofavau ir nežinau, ar mane supratote, tačiau jeigu netyčiomis dabar tapčiau mergele Marija ir laukčiausi vaiko būdama dabartinėje situacijoje, aš jo nenorėčiau (OMG, o jeigu rimtai Mergelė Marija būtų galėjusi pasidaryti abortą, kaip manot, krikščionybė vis dar gyvuotų? Čia toks pamąstymui…). Plius, vaiką tikrai auginčiau viena, nes visi vyrai, kuriais susižaviu, dažniausiai patys turi priklausomybių ar psichologinių problemų ir nesuvokia sąvokų “stabilumas“ bei “atsakomybė“. Tad išėjusi iš savo gilių pamąstymų tūlike būtinai išgersiu taurę vandens už tai, kad dar neturiu vaikų.
Pasąmonės srautas on fire
Ot įdomiai pašnekėjau prieš pat Kalėdas – apie abortus ir supermoteris su treningais, bet toks šis blog’as… IR TOKS TAS GYVENIMAS.
Ok nutirpo kojos besėdint ir šikna – metas dingti.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 