Sveiki. Rašau dažniau, nes prasidėjus advento laikotarpiui kalsiu rašliavas kiekvieną mielą dieną, tad reikia pasitreniruoti, pajudint smegenis ir riebalines palendricas, kad sugebėčiau kasdien išlikti formoje. Ar bent PABANDYTI. TAI VA. Kaip jūs laikotės? Viskas ok? Nu šaunu girdėti, judam toliau (šizofrenija on fire).
Gersiu vodzią, nes gavau teises
Pradėsiu nuo smagiausios naujienos – jūsų draugė Nijolka šiandien pasikeitė žalio lapo teises į tikras, galiojančias dešimtmetį! PAGALIAU, po poros metų atsargaus ir disciplinuoto vairavimo galiu save pasveikinti su “ PAGALIAU VAIRUOJU BE LAPO“ dienele. Dabar galiu ramia širdim prisigert vodzios ir zigzagais varinėt po savo rajoną. ŽINOMA, AŠ JUOKAUJU. MAMA, jeigu skaitai šį įrašą žinok, kad tai tik bajeris, aš ir toliau drausmingai važinėsiu, nepyk. Beje, kaip jums mano barbiškas manikiūras? Žinau, kad jis netinka prie mano daržų ravėtojos rankų, bet yolo swag. VISO GERO, klevo lape.
Kauno ir Vilniaus vairuotojai, laikykitės, geriausia ralistė netrukus išvažiuos į miestą su tikrom, o ne lūzerių teisėm, muhahaha (juokauju, naujieji vairuotojai nėra lūzeriai, na gal šiek tiek, bet ir aš tokia buvau).
Dantistų pramonė sugalvojo kūčiukus
Kadangi esu žiauri tinginė, kuri būdama suaugusia, atsakinga (juokauju) mergina, vis dar neišmoko valgyti pusryčių, nesuvokia, kas yra pilnavertė mityba ir atsisako pripažinti avižinę košę (niekas nepakeis tos vėmalinės tekstūros ir neįtikins manęs, kad su koše viskas OK), rytais dabar geriu kavą ir kartais, jeigu prisimenu, suvalgau kūčiukų. Ir taip, tai neprimena geriausios pasaulyje dietos ar instagramo fotografijos vertos mitybos, bet kitaip neišeina, nes neturiu valios ir kaip jau ir minėjau šimtą kartų savo bloge, esu TINGINĖ. Tai va, rytais ėdu kūčiukus iki tol, kol paskausta kokį dantį – kadangi esu pačiame jėgų žydėjime, kuomet užuot dygus papams, dygsta protiniai dantys (kažkaip supošlinau sakinį, bet tikiuosi, kad jūs nesate drovūs), būtinai kietu kūčiuku kažką užgausiu ir ėdimas baigsis. Nors prijaučiu mazochizmui, dantų skausmas man nepatinka. Tuomet man į galvą trinktelėjo tokia idėja – greičiausiai pavalgę kūčiukų kažkas tikrai kreipiasi pas dantistus, nes nusilaužia kokį dantį, ar šiaip užkabina kokią nesąmonę burnoje (neklauskite tiksliai ką, nes nebaigiau universiteto ir absoliučiai neišmanau anatomijos). Ar gali būti taip, kad kūčiukai buvo sukurti kažkokio dantisto prieš milijonus metų, kuris nusprendė, kad taip susilauks daugiau klientų? Ar iškepta sukietėjus tešla su aguonomis kelia dantistų verslą į neregėtas aukštumas? Likite su manimi, žinau, kad nusišneku, tačiau ar valgydami kūčiukus esate susimąstę apie vizitą pas dantistą? Ne? Na, gal čia tik aš tokia, bedantė dūra.
Nemoku pasakyti NE ir dėl to mane ištiks bankrotas
Ar esate patyrę tą jausmą, kai užsisvajoję bei neturintys valios nubėgat į parduotuvę nusipirkti šampūno, nes jums rūpi asmeninė higiena ir nenorite gąsdinti žmonių bei jus pasitinka pardavėja – draugiška, maloni ir tikra pardavimų herojė, kuri per kelias akimirkas jus taip apvynioja aplink pirštą, kad iš parduotuvės išeinate gerokai praplautomis smegenimis, su tuščia pinigine ir dalykais, kurių jums visiškai nereikia bei net nesuvokiate, kaip jais naudotis? Man taip būna NUOLAT. Paskutinį kartą, vakar važiavau į vieną šampūnų ir grožio prekių parduotuvę (neminėsiu demonų parduotuvės pavadinimo, nedarysiu reklamos su savo trimis skaitytojais), nes tiesiog reikėjo sukrušto šampūno sukruštai galvai plautis, na ir prisipirkau visokio šūdo. Literaliai – aliejukų plaukų galams, purškalo nuo karščio, kaukę su gyvatės sperma ar balažin kuo – žodžiu bereikalingo mėšlo, kurį negalvodama ir susižavėjusi nusipirkau. Blaiviu protu, sava valia – tačiau tai supratau tik grįžusi namo ir suvokusi, kad tuoj bankrutuosiu. Kaip išmokti pasakyti NE? Kaip nusipirkti tik TAI KO MAN TIKRAI REIKIA? Kodėl aš tokia bevalė durnelė, nesugebanti atsilaikyti prieš pardavėjų pinkles? Vienai draugei papasakojusi šią istoriją gavau labai naudingą patarimą, kuriuo žadu pasidalinti – kitą kartą įėjus į parduotuvę ir pamačius, kad pardavėja tave aptiko ir tuoj ateis melžt iš tavęs pinigų, apsimesk, kad tiesiog kalbi telefonu – su mama, su tėvu, patėviu, broliu, sese, šuniu, savimi – tai visiškai nesvarbu. Tokiu būdu bent trumpam išvengsi pardavėjos bullshito ir klastingų pinklių. Bandysiu šiuo patarimu pasinaudoti, nes dievaži, liksiu tuščiom kišenėm…
Papildomos bezabrazijos
Rašau šį tekstą visiškoje tamsoje, nes tingiu žengti tris žingsnius ir įsijungti šviesą. Tiesiog suprantat, šią akimirką man atrodo, jog tai visiškai neapsimoka. Geriau gadinsiuos akis, pasišviesiu kompiuterio ekranu, bet tikrai nekelsiu savo storos šiknos nuo sofos, nes NEVERTA.
Šiaip gyvenimas bent šią akimirką visai neblogas. Šeštadienį manęs laukia šeimos fotosesija, o vakar išdygo trys spuogai su kreminiu įdaru (atsiprašau tų, kurie šią akimirką valgo).
Tiek kol kas.
Iki greito.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 