Šalta ir daug sniego – kas gali būt geriau vasario mėnesį? Atsakau: tropikų oras, saulė, žali plotai ir neslidus kelias, kuriuo einant nereikia balansuoti kaip karvei ant ledo vien tam, kad ant savo minkštosios neišsitiestum (nors pripažinkim, ji prikaupusi pakankamą kiekį kebabinių/čipsinių riebalų tam, kad apsaugotų tave nuo rimtų sužeidimų, tad viskas ok). Man velnioniškai atsibodo šitos pūgos, šaltis ir sniegas. Ar ir jūs nekenčiate sniego bei nešikate vaivorykštėmis dėl to, kad snaigės ore sukasi ratu ir aplinkui taip gražu? Tuomet, mieli draugai, mes turime ką bendro. Jeigu esate žiemos fanai, tai pyzdinkit lauk iš mano blogo, nes tokiems negatyvams čia tiesiog ne vieta. Pagarbiai, Nijolka.
Motyvacija ir steroidai
Užtenka čia keiksnot motulę gamtą už žiemos šposus ir metas pasipasakot. Kaip žinia (o gal jums ir nesakiau, nepamenu), nuo šiandien pradedu intensyvius Adobe Illustrator kursus, kurie visą mėnesį, du kartus per savaitę vyks vėlais vakarais (nuo 18:30h iki 20:45h NU TIESIOG 😦 ). Už mėnesį intensyvių kursų suplojau kelis šimtus eurų dar prieš kelias savaites, kai motyvacija kūnu sklido kaip steroidai bei vidinė logikos lemputė buvo išjungta. Gaila, kad dabar to motyvacijos pliūpsnio nebejaučiu. Kodėl dabar mano jausmai šiems kursams pasikeitė? Ogi todėl, kad be kursų turiu darbą, kuris yra kitame mieste ir kasdien tenka įveikti apie 100km pimyn ir atgal bei atbuvus visą ofisinę dieną skrieti ne namo, o tiesiai į kursus. Ai, dar prie to pačio studijuoju… Gyvenime, kodėl tu toks? Tiksliau, Nijolka, kodėl tu visuomet prisigalvoji visokiausių mokymų, seminarų, kursų, kurių tau TRŪKS PLYŠ prireikia (tuomet užsiregistruoji ir kai ateina metas eiti, sėdi suraukusi šikną su dingusiu noru šviestis… Nepaisant to, budistiškoji mano pusė nusiteikė išmokti kažko naujo, turėti extra įgūdį, smagiai (arba ne) praleisti laiką naujoje vietoje ir daryti kažką DĖL SAVĘS. Nes PATI norėjau. Nes MAN reikia. Ir šis suvokimas staiga ištrina visas dvejones, kurios užknisančiai suko galvą.
Baimių sąrašas
Nors abejonės ir dingo, bet baimė apsikvailinti vis dar mane slegia. Papasakosiu apie dalykus, kurių bijau eidama į kursus. Taigi, prisisekite saugos diržus ir įdėmiai skaitykit mano neilgą sąrašiuką vidinių baubų:
- Kursai skirti pradedantiesiems, bet facebooko grupės komentaruose pasiskaičiau, kad ten bus nemaža dalis jau pramokusių žmonių. O jeigu bus taip, kad visi kiti jau ateis nerealiai gerai įvaldę programą, o aš viena kaip absoliuti debilė nieko nemokėsiu? DĖVĖ.
- Nesugebu padaryt užduoties ir visi iš manęs pradeda juoktis. Kaip tada išgyvent?
- Pasiklysiu patalpose ir nesugebėsiu laiku nueiti, o kai pavėluosiu visi iš manęs juoksis?
- Mokymų lektorius pasakys, kad mano kirpčiukai yra nu ŽEUREI nestilingi. Visi mokiniai sutiks. Jie juoksis. Aš apsiverksiu. NORS NE, šis scenarijus gal ir mažiausiai realus… bet vis tiek baugu.
Futuristinė boba ir nelaimingas vaikas su pistoletu
Kadangi ofise pastaruoju metu leidžiu daug laiko, kankinama nuobodulio apsilankiau shutterstock’o puslapyje ir išsikėliau didingą tikslą – surasti keisčiausių paveikslėlių. Kas dar nežino, būtent shutterstock talpina asociatyvines fotografijas, kurias vėliau naudoja delfi/15min ir tarptautinės media įmonės. Taigi, štai ką sugebėjau rast:
“Cyber woman with a corn“ – toks futuristinis šedevriukas su moterimi, kuri nešioja plaukų lankelį ant akių, nes nesugeba įpirkti firminių akinių nuo saulės, bet nori būti fancy lady. Kukurūzas čia pavaizduotas todėl, kad moteriai neužtenka pasigirti savo fancy futuristic išvaizda. Motera dar būtinai nori pabrėžti, kad ji yra veganė.
Šitas neįspūdingas, bet tiesiog labai suprantu tą bičą, parimusį prie treniruoklio, kurį jis nusipirko prieš dešimt metų, norėdamas įtilpti į savo šliūbinį kostiumą (taip ir niekad neįtilpo).
Sveiką požiūrį bei teisingus pasirinkimus šis vaikas tikrai turi. Negaliu nerelate’inti.
AI INTERNETŲ ŠIANDIEN JAU UŽTEKS.
Laukiu darbo pabaigos ir skubu į kursus. O jums gražios popietės.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 