Labai laukiu naujų metų. Ne todėl, kad svajoju išvakarėse prisiliuobti kaip kaimo mužikė ir smigti savo tvarte….Anaiptol. Trokštu naujų metų, nes jaučiuosi pilnai išbaigusi dabartinius, įgyvendinusi viską, ką norėjau (na tik trūksta dženiferlopiz subiniuko, bet visada yra kiti metai, ane?) ir dar šiek tiek daugiau. Dabar, būtuoju momentu, rodos visai nesinori kažko pradėti – lyg viskas bus teisingiau, jeigu darbus pradėsiu tik naujų metų pradžioje. Lyg bus švaresnis lapas, kurio dar nebūsiu spėjusi išteplioti nuo čipsų riebaluotais pirštais… Lyg viskas bus geriau. Lyg tada prasidės savotiškas maratonas, kuriam taip ilgai taupiau du šimtus eurų kainavusius naujausius nike sportbačius, su kuriais TIK 2018 maratone norėsiu bėgti, jais džiaugtis… suprantate apie ką aš? Na, galbūt ir nusišneku, bet vienas dalykas aiškus- laukiu nesulaukiu naujų metų. O dabar grįžtam prie svarbesnių dalykų.
Kas mane gerai pažįsta, žino, kad dievinu avokadus. Žodis “dievinu“ yra per menkas šiam fetišui apibūdinti. Iš darbo net esu gavusi apdovanojimą (kvaila Kalėdų tradicija- darbiniai oskarai su klišiniais titulais) “Miss gvakamolė“, kuriuo nuoširdžiai didžiuojuosi (čia todėl, kad dažnai kalbu apie avokadus, gvakamoles, avokadų salsą, avokadų pudingą, avokadų carbonara, avokadų brownie, avokadų smoothie, avokadų košę ir t.t.- suprask, esu mergina, turinti avokadinių problemų xDDD).
Taigi, kaip ir minėjau, mano meilė avokadams yra beribė. Ir šiai meilei visai netrukdo gyvenimas dievo užmirštam užkampyje (ty Lietuvoje), kuriame bulvių bei kepsnių nors vežimu vežk (perkeltine prasme, pirmiausia kepsnius reikia papjauti), bet avokadų skurdoka. Nijolka, būdama išradinga jauna moterimi, internetuose surado vieną puslapį feisbuke, kuriame skelbiama, kad dėžėmis galima nusipirkti (18vnt) jau sunokusių, didelių avokadų, atvežtų iš balažin kur (meilė akla- net nesidomėjau). Nušvito jaunosios rašytojos širdis sužinojus, kad nebereikės savaitėmis brandinti maksiminių avokadų, primenančių pigų viešbučio muilą, kurį taip mėgsta vogti svečiai… Tad prisiregistravusi specialioje formoje, palikusi savo telefono numerį, užsisakiau išsvajotą dėžę savo mylimukų. Jiems atvykus į Kauną gavau atsiėmimo lokaciją ir nudžiugau- valio, galvoju, šis rajonas visai netoli mano namų! Greitai apsisuksiu, pasiimsiu avokadus ir dumsiu namo….Kaip aš klydau. Kaip klydo mano vargšai smegenų vingiai, metų gale pamiršę kaip deramai funkcionuoti… Taigi, pasijungusi google mapsus pradėjau savo, kaip tikėtasi, neilgą kelionę iki avokadealerių (matot kaip mandrai pavadinau? AVOKADAS + DEALERIS. Tik ne narkotikų, o avokadų, geras ane?) ir aišku per klaidą atsidūrusi kitoje gatvėje greitai supratau, kad pataikiau į vienpusio eismo juostą (deja, ne mano pusės, kaip jau buvo galima suprasti). Supanikavusi greitais lenktynininkės judesiais apsisukau kažkokiame bobutės kieme ir tęsiau savo odisėją. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas- nepaklausiusi navigacijos ir pasikliovusi “ če mano miestas viską žinau aš, o ne tu kvaila navigacine boba-robote“ filosofija, per anksti nusukau į netinkamą gatvę. Tada nebuvo kitos išeities kaip apsukti garbės ratą per pusę miesto ir iš planuotų 10 minučių kelyje praleisti visas 40!!!!! Ir tai per savo didį protą bei tragiškus šturmanės sugebėjimus. Žodžiu, kartais savo šeštuoju jausmu nevalia pasikliauti. Ir atsiprašykime navigacijų- jos nekaltos, kad mes (na, arba aš) esame debilai.
Beje, važiuodama pas avokadealerius nežinojau, ką ten rasiu- ar kažkokie bičai iš skverno trauks avokadus? Ar tai legalu? O gal koks vyras pakvies mane prieit prie jo lietpalčio ir atskleidęs jį lieps rinktis avokadus? (kalbu tiesiogine prasme, prašau nieko neprisigalvoti). Maždaug: “ Ei tu? Taip tu! Nori žalių apvalių ir šviežių? Prieik arčiau, galim suorganizuoti“. Nors ne… čia gal ir per daug prisisvajojau… Grįžtant į realybę- viskas su jais gerai. Jie buvo malonūs vyrai, turėjo kasos aparatą, davė čekį, o dar ir pirkinius padėjo nusinešti iki bagažinės!!! Ne vyrai, o svajonė (nes vyras, nešinas avokadais, negali būti laikomas kuo kitu)!
Kaip jau spėjote suprasti, vėl parašiau postą apie visiškai nieką ir dar pasigyriau avokadais. Beje, labai noriu padėkoti vienam asmeniui, pasinaudojusi prasmingo įrašo proga. Taigi, gerb.Cepelynčikas (arba gerbiamiau – Povilai)!!!!! Labai Jums dėkoju, kad mane patag’inote būrėjos Dianos baltosios magijos puslapio poste feisbuke, kuriame ji rašė, kad tuos, kurie bus patag’inti, kiti metai lepins finansiniu stabilumu ir milžiniškomis piniginėmis įplaukomis. Esu nuoširdžiai dėkinga už jūsų pastangas paversti mane milijoniere ir tikiuosi, kad baltoji magė Diana padės man tokia tapti. Geras jūs žmogus, ne kitaip!
Tiek protingų minčių šiandien.
Skanių avokadų. OI! TY KOTLETŲ!!! (Ne, šitas buvo specialiai)
-Nijolka.
Urtė Caspo 
Jums irgi dėkoja.
PatinkaPatinka