Kalbos apie degtinę ir naftą bei Kūčių burtai

Sveiki, mieli skaitytojai. Tikiuosi, kad jau pakilote pilnais pilvais sotūs nuo silkutėmis kvepiančių stalų ir dabar tingiai snūduriuodami keliaujate namo. O gal jau namuose išsidrėbėte ant sofkutės ir pasakojate draugams apie giminių pašnekesius per Kūčias, kas kiek gėdos spėjo pridaryti (mano šeimoje šį kartą vešėjo anekdotai apie naftą ir degtinę, draugės šeimoje – diskusijos, kas didesnis rasistas ir panašiai). Mano pasibuvimas pas senelius praėjo visai jaukiai, sakyčiau be didesnių dramų. Vos atvažiavęs tetos vaikas kuriam jau penkeri, primyžo į kelnes, taip skelbdamas vakarėlio pradžią. Jo sesuo, dvejų metų chuliganė pataikė man į subinę su televizoriaus pulteliu, tad spėjau ir smurto patirti, bet niekis, nors ir suluošinta tv pulto smūgio sugebėjau išgyventi.

Kaip ir kiekvienais metais visi stebėjosi, kad aš nevalgau silkės bei grybų. Ne esmė, kad visą gyvenimą jų nevalgau, kiek tik save pamenu, bet giminės kiekvienais metais, tarsi patyrę amneziją taip nuoširdžiai nustemba, kad aš tų grybų ir žuvytės neragauju, kad net žavu. Tada jie pradėjo tyrinėti mano giminės medį -maždaug, gi mano tėvas žuvies ir grybų nevalgė, tai va, viskas rišasi, paveldėjau šį baisingai nesuprantamą nemėgimą. Nesvarbu, kad dar trys žmonės kambaryje tos silkės su grybais nevalgė, bet aš buvau pagrindinis taikinys šiai anomalijai plėtoti. Štai kokia eglutė buvo papuošta pas senelius:

Po valandos šventinio pasibuvimo pas gimines supratau, kad jau noriu namo. Neramiai pradėjau žvalgytis į mamą, su kuria susitarėme, kad išeisime gana anksti, turėdamos visai gerą alibi. Koks jis? Paprasta – mes, staiga atradusios religiją, skubame į mišias (mama sakė, kad ir močiutė norės į jas vykti, tad atšoviau, kad mes atradome ne šiaip religiją, o tapome jehovos liudytojomis, tad problemų tikrai nekilo), tad iš vakaruškos dingome gana padoriu laiku.

Grįžusi namo, kaip ir kiekvienais metais su drauge Urte būriausi su karštu vašku. Kaip tai vyksta? Yzy. Šaukšte pakaitinate vaško ir visą ištirpusią masę greitai supilate į indelį su šaltu vandeniu. Kai vaškas sustingsta, ištraukiat figūrą, susiformavusį vaško darinį, kuris išpranašaus ateitį. Praeitais metais man gavosi drakonas, o šiais… net nežinau… Salmonelė? Tipo… turėsiu salmoneliozę, ty. sirgsiu žarnyno ligomis kitais metais???? Draugė teigė, kad čia ji mato kiškį. Tai neva “pisiuos kaip kiškis“ arba “valgysiu daug morkų kaip kiškis“ (čia jos samprotavimai, nors man antrasis variantas apie morkas visai mielas).  Ką jūs matote? Kokia gi ta Nijolkos ateitis?

Didysis dovanų keitimasis vyks rytojaus rytą. Per Kūčias dovanomis keičiamės tik su giminaičiais, tad apie dovanas ir visą tuštybę jums papasakosiu rytoj. O ką gavau šiandien? Ogi puodą virti maistui iš močiutės. Greičiausiai ji manyje, toje visiškai gaminti nemokančioje moteriškėje, įžvelgė kulinarinį potencialą, o gal ir akcija gera papuolė… vienu žodžiu, esu visai laiminga, dovana perduota mano mamai, kuri šia apsidžiaugė.

Tai tiek šventinių įspūdžių šiandien. Dabar einu gert sangrijos, valgyt načos ir užsidėjus veido kaukę spoksoti filmus.

Gražaus vakaro bei jaukių švenčių, Mielieji!

Ir, žinoma, skanių kotletų.

-Nijolka.