Apgailestauju dėl vakarykštės nelogiškų žodžių krušos, mat madam padaugino sangrios, kuri, šiaip jau nėra stiprus alkoholis, galintis ant menčių paguldyti tokią alkoholikę, kaip aš (juokauju, geriu kelis kartus per metus ir tai dažniausiai mamos priežiūroj. IR VISAI NESVARBU, kad aš jau suaugusi moteris – man taurės normuojamos, o paskui pasiūloma sulčių arba kompoto). Nauja diena – nauja aš, tikrai nepalaikau alkoholizmo (čia tik tarp kitko, jeigu kam kiltų tokių minčių).
Kadangi šiandien visą dieną tingėjau ir nieko neveikiau, nes esu vieniša, asociali ir desperatiška (ir dar mėgstanti tuo didžiuotis), neturiu gyvenimo smulkmenų, kurias galėčiau papasakoti. TODĖL, mano mielieji skaitytojai, šventinės nuotaikos įkvėpta, apžvelgsiu pačias tragiškiausias dovanas, kurias esu gavusi Kalėdų proga per savo neilgą bei neįdomų gyvenimą. Unos, dos, tres, varom:
- Stiklainį medaus
SUPRANTU, kad kai kam ši dovana keltų džiaugsmą, susižavėjimą, bet žmonėms, kurie yra alergiški medui IR TAI PASTOVIAI PABRĖŽIA, SUKELIA DRAMĄ, JEIGU KAŽKUR bent 500m atstumu atsiranda šis baisumas, tokia “dovana“ yra totaliai suknista ir pabrėžianti, kaip puikiai manęs kažkas nepažįsta. Čia tas pats, kaip diabetikui padovanoti kibirą cukraus ir paprašyt pasivaišinti. NA GAL IR NE TAS PATS, bet na suprantat. O, nijolka alergiška medui! Padovanokim trilitrinį medaus stiklainį ta proga! Jau geriau tai būtų buvę rauginti agurkai, juk visi žino kokią meilę jiems jaučiu. Reziumuojant: MEDUS=BLOGIS. BLOGIS= eik nahui ir nedovanok man nieko gyvenime, geros dienos, atsiprašau jeigu įžeidžiau.
- Trimis dydžiais per didelių trūsikų mega pack’as nuo močiutės
Čia yra Kalėdų klasika. Kas gyvenime esat negavę pantalonų, reiškia jūsų šeima yra nuostabi ir jeigu galit įsivaikinkit mane. Iš savo močiutės reguliariai gaunu trimis dydžiais didesnius pantalonus (nes reikia kad nesušaltų ten viskas, ypač žiemą nu), dažniausiai baltos spalvos ir kelis rausvos kiaulės atspalvio (matyt toms dienoms, kai jausiuos labiau seksuali ir norėsiu erotiškiau pateikt savo per didelius trūsikus, primenančius parašiutą). Kodėl jie visada per dideli? Nes mano močiutė visuomet manimi rūpinasi ir nenori, kad jeigu staiga priaugčiau svorio, negalėčiau jos su meile dovanotų trūsikėlių nešioti. AI, beje- išpakavimas prie jos yra būtinas. Dar būtinai lieps paliest medvilnę, kokia kokybiška, žodžiu, man labai pasisekė. Nepagalvokite, kad man nepatinka apatiniai, ne, aš juos laikau neatsiejama savo gyvenimo dalimi, bet dovanotieji močiutės pantalonai ne visada yra mano pirmasis pasirinkimas.
- Anticeliulitinį kremą
Man tada buvo 11, norėjau žaidimų konsolės, bet gavau tokį kremą iš tetos. Ar tai fat shame’ingas? O gal paskutinės minutės dovana? VISGI, nebuvo taip blogai, mama labai džiaugės priglaudusi kremą, kuris ateityje bus mano geriausias draugas siekiant bejoncės ar dženifer lopiz kūno linijų.
- Pradarytų šokoladinių saldainių dėžutę
Nepykstu, gal ilga kelionė buvo iki manęs, tas ilgas kelias tarp trumpų naktų ir panašiai (taip, cituoju dainą), tik šiaip kažkaip keista buvo. Tuo labiau, kad dėl šokolado tikrai nesižudyčiau. Jis nėra mano favoritas. Greičiau spuogus ant veido keliantis pyzdukas.
- Ryškiai mėlynus akių šešėlius nuo antidovanų deivės močiutės su palinkėjimu “biškutį pasidažyt“
TAIP. IR VĖL MOČIUTĖ. Gal jos dėka dabar savo problemas sprendžiu pas psichologę? Velnias žino, tiesą sakant. Ji padovanojo man ryškiai mėlynus šešėlius (kai man buvo 13) su palinkėjimu pasidažyti, nes kai pasidažai visiems berniukams patiksi (no joke, rėžiu tikras citatas). Ačiū močiutei už savivertės palaikymą bei anūkės skatinimą pasinerti į kekšės iš 80tųjų įvaizdį. Kita pus, džiaugiuos, kad ji man liekninančių rusiškų vitaminų niekada nedovanojo, tai gal ir mylėjo mane.
Noriu pareikšti, kad nesu gyvenimo išpaikinta karvė, pastoviai besiskundžianti dalykais (nors geriau pagalvojus tai esu). Tiesiog iš visų nesėkmingų dalykų dievinu rašyti istorijas, nes visi tie menki nesusipratimai paįvairina gyvenimą ir sukelia daug pozityvių emocijų, tad kodėl gi nepasišaipius?
Tiesa, šiandien draugei teko pervesti pinigus už vieną paslaugą susijusią su jos specialybe. Kadangi reikėjo kažkaip užvadinti mokėjimo paskirtį, o mane buvo toks įkvėpimas pagavęs, parašiau tai:
Draugė dėl tokio mano išmanumo ant manęs supyko, nes neva dabar kažkas iš banko ją prostitute palaikys. PRAŠYČEU… Nieko panašaus. Tuo pačiu, išsiuntusi mokėjimą sugalvojau dar dešimtis paskirties aprašų, kurie taip pat yra labai nejuokingi:
- “Nesantuokinio vaiko išlaikymui“
- “Palieku tave, ačiū už laiką“
- “Nusipirk kažką gražaus“
- “Atsiprašau, kad buvau neištikimas“
- “Buvo malonu susipažinti“
- “Dėkui už auksinį lietų“
- “Sifilio gydymui. Atsiprašau“
- “Už gerą trip’ą xDDD“
- “Tavo riebalų nusiurbimo operacijai“
Jauskitės laisvi jais naudotis, jeigu tik kils noras.
O aš lekiu ilsėtis ir toliau nieko neveikti.
Skanių kotletų
-Nijolka.
Urtė Caspo 