Kaip velnioniškai karšta. Prakaitas srūva kakta kaip Niagaros krioklys, makiažas nesilaiko vietoje (skysta pudra virsta prakaituota makaliūze ant veido, bronzantas, kuris narsiai paverčia mano skruostus mažiau žiurkėniškais, primena desperaciją. Tiesiog desperaciją ir nieko daugiau), o kiekvieną žingsnį palydi šlampanti nugara bei galvos svaigimai, garsiai rėkiantys “nekenčiu vasaros“ visa gerkle. Vasara – pats smagiausias laikas, kurio lauki taip ilgai, apie jį svajoji, mąstai, kaip užsidėjus maudymosi kostiumėlį (prieš tai numetus dvidešimt kilų) bėgsi kopomis bei pliuškensies kaip melsvas banginukas primyžtoj Baltijos jūroj (persistengiau, atsiprašymai)… Ir kai tas nuostabus laikas ateina, kartu su karšto oro mase, po savaitės pradedi suprasti, kad beprotiškai pasiilgai pavasario. Ir rudens. Ir žiemos. IR KALĖDŲ… Suvoki, kad vasara ne tokia jau ir smagi. Kad šiluma vargina. Prakaituoti užknisa. O ir pašiltintą švarkelį Lindex’e su gera nuolaida nusigriebei, būtų smagu kuo greičiau pradėti nešioti, tik oras netinkamas. Spintoje guli TAS tavo gražus naujas švarkelis, kuris galbūt paverstų tave seksualia, nuostabia deive, kuri eidama gatve pavergs visų bernų širdis. Galiausiai išsirinksi iš minios vieną, su kuriuo gyvensi amžinai. Jis, beje, bus milijonierius, pinigus uždirbęs iš internetinio verslo (nieko nelegalaus, tiesiog jis buvo protingas ir ambicingas) ir gražuolis, kažkada atmetęs Niujorko modelių agentūros pasiūlymą… bet UŽSIDĖTI JO NEGALI… NES KARŠTA… Apie ką aš čia kalbėjau…? Ai, taip. Vasara užknisa ir taškas.
Šiandien susivokiau, kad jau netrukus teks grįžti į universitetą. Nuoširdžiai to nenoriu. Suprantu, kad mokslas yra šviesa, o išsilavinimas – pats tauriausias ir šviesiausias dalykas, kuris pakeis mano gyvenimą ir atvers visas įmanomas karjeros galimybes. Patikėjot? Aš beveik. Nenoriu į universitetą, nes darbą ir mokslus suderinti yra taip pat sunku, kaip laikytis dietos ir dirbti spurgų kepykloje – nori būti graži, liekna bei geidžiama, bet tos spurgos su šokolado glaistu yra tiesiog BOMBA, dėl kurios parduotum velniui savo sielą bei kitas strategines vietas. Stengiesi suderinti abu dalykus, atrasti balansą – suvalgius spurgą, bėgti į cardio, o padarius atsilenkimų – palaižyti konditerinio kremo, bet kartais siaubingai fail’ini. Patiri kažkokį ypatingą gyvenimo lūžį, kurio metu viskas pradeda užknisti ir supranti, kad nei protinga, nei turtinga nebūsi. Ir kad dvidešimt keturių valandų per parą nepakanka darbams atlikti, ką kalbėti apie serialų žiūrėjimą. Kažką aukoji… ir taip kiekvieną kartą. BET nieko tokio. Tikiu, kad susitvarkysiu, nes slapčia įsivaizduoju turinti super galių (viltis – durnių motina).
Norėčiau bent dvi dienas pamiršti visus savo darbus, išjungti telefoną (ar bent jau interneto ryšį) ir išlėkti kažkur už miesto. Pasiganyti po kokį Birštoną ar Druskininkus, išgerti kur skanios kavos ir pasėdėti su savomis mintimis, visai kaip kokia jauna, nepriklausoma moteris. Tikiuosi, kad šį savaitgalį pavyks išpildyti šią savo svajonę, nes jau važiuoja stogas (o gal seniai nuvažiavo?) su stogučiais.
Šiuo metu kaip tik sėdžiu ant sofkutės, virškindama pyragėlį, kurį sugriaužiau po šeštos valandos vakaro (kas reikštų, kad esu pasmerkta dietininkų, kaip paleistuvė bažnyčios). Jau kokį šimtąjį kartą spoksau draugų serialą, o dešimto sezono vienuoliktoje serijoje eilinį kartą patvirtinau faktą, kad Fat Monica – mano spirit animal. Jūs tik pažiūrėkit, kaip gyvenimą ji švenčia šokdama su pica rankose. Mano svajonių moteris, kurioje slypi visas fatališkumas ir tas nučiulptas pasakymas ,, Madam pareis vėliau…“. O gal reikėtų sakyti, kad ,,Madam pareis po picos…“?
Eilinį kartą sėdžiu asos ir renkuosi savo būsimojo lieso kūno drabužius. Na tada, kai subinę įkišiu į xs dydį. Kaip ironiška sėdėti ir rinktis rūbus, į kuriuos gyvenime netilpsi, bet tu esi tokia pozityvi bei tikinti visatos gerumo dėsniais, kad vis tiek galvoji jog tai įmanoma net tada, kai rankose laikai dvigubą mėsainį su sūriu ir didelį šokoladinį kokteilį. Kaip juokinga ir kartu graudu. Einu panaršysiu kaip numesti svorį per penkias minutes ar bent kokius vitaminus pirkti, kurie sėdint tau ant sofos tirpdytų kilogramus…
Tai tiek nenaudingos informacijos šiandien.
Skanių kotletų.
-Nijolka.
Urtė Caspo 