Nauja pradžia ir senos pabaigos

Kaip nekenčiu naujų pradžių… Nepernešu kiekviena kūno ląstele (ypač ta, riebalinga). Šis tinklaraštis vargu ar bus kažkokio įspūdingai naujo projekto pradžia. Esu ta pati Nijolka, ta pati Prozininkaitė, su sutrikusio mąstymo bei elgsenos defektais, kurie neretai prasimuša socializuojantis su primityvais (arba degeneratais, čia kaip kam gražiau skamba) . Šie pokyčiai nutiko iš noro sukurti dar geresnį turinį, kuris man visuomet buvo didžiausia siekiamybė. Pagaliau nusprendusi mintis realizuoti, supratau, kad teks atsisveikinti su savo nuostabiais tinklaraščiais, kuriuos vysčiau kelis metus. Rašiau slapstydamasi ne tik po Nijolkos, bet ir po Altruistiškos Kaspisijos (žinau, bet likite su manimi!) kauke bei jų suteiktais pavidalais, tačiau nusprendžiau pasirinkti vieną motyvą, kuriuo sėkmingai (arba ne) žygiuosiu toliau. “Kodėl Altruistišką numarini, o ne Nijolką?“ – klausė žmonės. O atsakymo aš neturiu. Nežinau, kodėl nusprendžiau tapti šimtaprocentine Nijolka, greičiausiai jutau, kad būtent tas šlykščiai iškraipytas ir taip man mielas žodis tapo kur kas svarbesnis, nei daugelis kitų. Žinote, kartais mus aplanko tie momentai, kai suvokiame, kad reikia rinktis būtent taip, o ne kitaip, kad būtent šis pasirinkimas yra teisingiausias, o ir biolaukai su tuo sutinka?  Tai va, tokių jausenų dėka, drąsiai pareiškiu, kad projektai: https://nijolkatariazodi.wordpress.com/ bei http://altruistiskakaspisija.blogspot.lt/  keliasi į vieną erdvę, kurioje smagiai leis dienas.

Žinau, kad šie pokyčiai tragiškai atsilieps mano skaitomumui, bet tikiu, kad elgiuosi teisingai (o jeigu ne,  paprašysiu po kelių mėnesių mane apšaukti paskutine idiote, kurios idiotiškumui nėra ribų). Tikiu, kad galėsiu tapti jūsų drauge ir širdį, kepenis bei kitas strategines vietas kamuojančias mintis lieti į elektroninį blogo lapą būtent šiame formate. Noriu manyti, kad susiformavęs skaitytojų ratas manęs ant ledo nepaliks (o jeigu paliks, tai eikit jūs nx, tokie ir skaitytojai), o ir nauji žmonės retomis progomis užsuks (nesvarbu, vis tiek labai lauksiu, pažadu, tikrai nesikandžioju).

Atėjo laikas. Atėjo metas ir štai, dabar esu čia. Labas, pasauli, Nijolka grįžta su visu pajėgumu, puikybe bei 24 valandas per parą vekiančiu sarkazmo aparatu.

Skanių kotletų (taip, jie niekur nedingo)

-Nijolka.