Man patinka kdramos, kpop‘as ir europietiškai bulvei sunkiai suvokiami Pietų Korėjos grožio standartai. Bet būdama superbobų komiteto pirmininke, dar labiau žaviuosi Pietų Korėjos feminisčių veikla: jų pasiekimais, kovomis, radikaliu 4B judėjimu ir įspūdingais protestais prieš smurtą bei seksizmą.
Įkvėpta žurnalistės Hawon Jung knygos „Flowers of Fire“, bandysiu jums, divos, papasakoti apie pastarųjų metų Pietų Korėjos moterų teisių situaciją. Tad prisisekite saugos diržus, išgerkite valerijono (patikėkit… jo prireiks) ir važiuojam.
Degančios gėlės
Nors Pietų Korėja pasaulyje garsėja savo technologiniu, kultūriniu (kdramos, kpop’as, BTS, „Kpop Demon Hunters“, oskarų pripažinta drama „Parazitas“, pasaulinė TV sensacija „Squid Game“ ir t.t.), ekonominiu ir politiniu pranašumu, patriarchalinių vertybių pokyčiai šalyje vyksta vėžlio greičiu (tikiuosi, kad šiuo palyginimu neįžeidžiau vėžlių).
Už technologinės pažangos ir kultūrinio dominavimo fasado slypi giliai įsišaknijusi lyčių nelygybės istorija, kuri, nepaisant šiuolaikinių šalies laimėjimų, pastaraisiais metais beveik nepakito. Vis dėlto galima įžvelgti nedidelius, tačiau reikšmingus pokyčius – per pastaruosius kelerius metus Pietų Korėjos moterys pasiekė apčiuopiamą progresą, įkvėptą amerikiečių feminisčių judėjimo #MeToo.
Vakarų visuomenė Azijos šalių moteris stereotipiškai įsivaizduoja kaip nekaltas, pasyvias, nuolankias, tyliai kenčiančias rūpintojėles. Pietų Korėjoje vyrai su moterimis elgiasi kaip su gėlėmis: gražiomis dekoracijomis, kurias nori matyti, bet negirdėti. Knygos autorė Hawon Jung šią metaforą apverčia aukštyn kojomis teigdama, kad jos šalies moterys nėra tik gražios ir paklusnios gėlelės. Jos – degančios, stiprios kovotojos už lygias teises ir socialinį teisingumą.
Smurto artimoje aplinkoje problemos
Kasmet Pietų Korėja fiksuoja daugiau nei 200 000 smurto artimoje aplinkoje atvejų. Iš jų, daugiau nei 80 procentų tyrimų policija nutraukia. Dėl šalies institucinio abejingumo moterys verčiamos smurtą tyliai kentėti dešimtmečius tol, kol jas galiausiai nužudo vyrai. Arba dar geriau – išsekusios ir neapsikentusios nuolatinio smurto, moterys nužudo savo vyrus pačios.
2016–2019 m. šalyje kasmet vidutiniškai užregistruota daugiau nei 15 000 smurto pasimatymo metu atvejų (42 incidentai per dieną!!!). Dėl itin siauro savigynos apibrėžimo Pietų Korėjoje, nemažai aukų vėliau pačios sulaukia kaltinimų dėl gynybos ar pasipriešinimo. Dėl to net 1 iš 5 smurto pasimatymo metu atvejų teisiškai traktuojamas kaip abipusis užpuolimas.
Nepaisant augančio viešumo, smurto aukoms Pietų Korėjoje siekti teisingumo vis dar labai sudėtinga. Šalyje galiojantys įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ar reputacijos žalą – už tai gali grėsti net laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nors moterims kreiptis į policiją paprastai nėra pavojinga, joms viešai įvardijus skriaudėją gali kilti reali baudžiamosios atsakomybės grėsmė.
Jeigu teisėsauga ar teismas bylą nutraukia, įtariamieji neretai patys paduoda aukas į teismą dėl šmeižto. Paradoksalu, tačiau tokiose bylose jie dažnai sulaukia palankesnių sprendimų nei moterys, siekiančios apginti savo teises. „Jei esi mergaitė, anksčiau ar vėliau tapsi auka“, – taip sisteminę neteisybę apibendrina knygos pašnekovės.
Seksualinis priekabiavimas darbe
Pietų Korėjoje seksualinis priekabiavimas ilgai traktuotas kaip nepatogus, bet toleruotinas socialinis reiškinys. Apie 45 procentų seksualinio priekabiavimo įvyksta „hoesik“ metu. Tai – korėjiečių darbo kultūros tradicija, reiškianti bendrą kolegų vakarienę / pijokavimą po darbo valandų. Ten moterys spaudžiamos gerti tam, kad vadovai galėtų jomis lengviau pasinaudoti.
Situacija pradėjo keistis 2018 metais, kai prokurorė Seo Ji-Hyun pasidalino pasakojimu apie patirtą seksualinį priekabiavimą darbe, kuomet aukštesnes pareigas užimantis pareigūnas ją grabinėjo per oficialų renginį. Už atvirumą Seo Ji-Hyun buvo nubausta – pažeminta į prastesnes pareigas ji galiausiai prarado savo karjerą.
Šis viešas drąsios moters liudijimas prieš televizijos kameras sukėlė masinę reakciją šalyje: tūkstančiai moterų pradėjo dalintis savo istorijomis internete, prasidėjo #MeToo banga Pietų Korėjoje.
Tiesa, kalbant apie #MeToo proveržį Pietų Korėjoje, svarbu paminėti ir 2016 m. gegužę įvykdytą žmogžudystę Gangnamo stotyje, kuomet 23 metų moteris tapo atsitiktine 34-mečio vyro auka. Vėliau jis teigė, kad auką tualete mirtinai subadė dėl to, kad nekentė moterų.
Technologinis smurtas prieš moteris: „deepfake“, „molka“ ir „Nth Room“
„Deepfake“pornografija
Daugelyje pasaulio valstybių „deepfake“ pornografijos kūrimas ir platinimas be asmens sutikimo vis dar nėra aiškiai kriminalizuotas. „Deepfake“ pornografija – dirbtinio intelekto pagalba sukurta suklastota pornografinė medžiaga, kai realaus žmogaus veidas ar balsas be jo ar jos sutikimo įterpiami į seksualinio pobūdžio vaizdus.
Tokia teisinė spraga sudaro palankias sąlygas nusikaltėliams veikti beveik be pasekmių, o aukoms sukelia skaudžias pasekmes – pažeidžiamas jų privatumas, orumas ir asmens duomenų apsauga. Siekdamos pašalinti neteisėtai sukurtus ir internete platinamus atvaizdus, nukentėjusiosios patiria didžiulį psichologinį stresą, neretai susiduria su depresija. Iš šimtų tūkstančių dirbtinio intelekto sugeneruotų ir į internetą įkeltų erotinių vaizdo įrašų su tikrų žmonių veidais daugiau nei 93 proc. nukentėjusiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
Logiškai mąstant, BENT KAŽKOKIE galiojantys įstatymai turėtų suteikti moterims tam tikrą apsaugą, bet tiesa ta, kad dabartiniai teisės aktai nesugeba pasivyti sparčiai besivystančių technologijų.
„Molka“ epidemija
Dar viena itin opi problema Pietų Korėjoje – šnipinėjimo kameromis fiksuojama pornografija, vadinama „molka“. Tai slapta ir neteisėtai padarytos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose moterys užfiksuojamos viešose erdvėse, tualetuose ar net intymių santykių metu. Tokia medžiaga vėliau platinama internete. Šio reiškinio mastai pradėjo sparčiai augti dar 1999 m., kai didžiausioje Pietų Korėjos seksualinio turinio svetainėje „Soranet“ greta vaizdo įrašų buvo reklamuojami vadinamieji „date-rape“ (išžaginimo) vaistai.
„Molka“ – mizoginijos (neapykantos moterims) apraiška. Tai atspindi ir kai kurių vyrų nesveikas susidomėjimas slaptomis kameromis, ypač įrengtomis moterų tualetuose. Nors daugeliui idėja slapta stebėti moteris intymiose situacijose kelia nejaukumo jausmą, svarbu suvokti, kad šių įrašų tikslas nėra vien seksualinis iškrypėlių pasitenkinimas. Daliai žiūrovų tokie vaizdai suteikia iliuzinį galios ir kontrolės jausmą moterų orumo bei privatumo sąskaita.
Tokiu būdu kuriama „pergalės“ iliuzija prieš moteris ar mergaites, kurios realiame gyvenime jiems nepasiekiamos. Pasitenkinimą sukelia ne tik pats vaizdas, bet ir pažeminimo, išniekinimo ar prievartos aspektas. Be to, vartotojus dažnai motyvuoja tarpusavio konkurencija bei noras pelnyti kitų vyrų pripažinimą, renkant „taškus“ už labiau šokiruojantį ar žiauresnį turinį.
Tokie įrašai neretai būdavo platinami kartu su aukų asmeniniais duomenimis – gyvenamąja vieta, mokykla ar kitomis detalėmis. Jei pasklisdavo žinia, kad auka dėl patirto pažeminimo nusižudė, jos vaizdo įrašai sulaukdavo dar didesnio iškrypėlių dėmesio ir būdavo ciniškai reklamuojami kaip „pomirtiniai aukų kūriniai“.
„Nth room“
Vienas baisiausių skaitmeninio seksualinio smurto skandalų Pietų Korėjoje – „Nth room“ atvejis. Tai – uždarų socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kambarių tinklas, veikęs 2018–2020 m. Šias erdves administravę vyrai internetu verbuodavo aukas – dažnai apsimesdami bendraamžiais ar siūlydami tariamus darbo pasiūlymus. Gavę asmeninės informacijos ar intymių nuotraukų, jie pradėdavo sistemingą šantažą: aukos buvo verčiamos atlikti vis žiauresnius seksualinius veiksmus, kurie buvo filmuojami ir platinami už juos mokantiems vartotojams.
Tarp nukentėjusiųjų daugiausia buvo nepilnametės. Jos paklūsdavo grasinimams paviešinti jų asmens duomenis ar pakenkti artimiesiems. Vaizdo įrašai buvo skirstomi į skirtingus „lygius“ – kuo brutalesnis ir žeminantis turinys, tuo „aukštesnės“ prieigos kambarys. Aukos buvo verčiamos save žaloti, patirdavo nuolatinį pažeminimą, o tūkstančiai vyrų už galimybę stebėti ir komentuoti šį smurtą dosniai mokėjo kriptovaliutomis.
Ilgą laiką teisėsaugai nepavyko identifikuoti pagrindinių organizatorių, o „Telegram“ platformos anonimiškumas sudarė sąlygas nusikaltimams sėkmingai plisti. Vėliau paaiškėjo, kad tai ne pavienių asmenų veiksmai, o ištisa sistema, kurioje dalyvavo daugiau nei 260 000 iškrypėlių.
„Nth Room“ byla sukėlė masinius protestus, visuomenės pasipiktinimą ir reikalavimus griežtinti bausmes bei stiprinti aukų apsaugą. Šis skandalas tapo skaudžiu pavyzdžiu, kaip šiuolaikinės technologijos gali būti išnaudojamos virtualiam žmonių pavergimui – naujai, skaitmeninei išnaudojimo formai.
Beje, jei norite daugiau sužinoti apie šį atvejį – Rotten Mango sukūrė išsamų video apie tai: https://youtu.be/PZ0vGxTpasM?si=QHlMFudVTj3hOkz5
4B judėjimas
#MeToo judėjimui išplitus Pietų Korėjoje, kaip atsakas į patriarchalinę neteisybę iškilo ir radikalesnės feministinės idėjos. Taip susiformavo 4B judėjimas, reiškiantis „keturis ne“:
- Ne santuokai su vyrais.
- Ne vaikų gimdymui.
- Ne pasimatymams su vyrais.
- Ne seksualiniams santykiams su vyrais.
Šios griežtos pozicijos grindžiamos protestu prieš plačiai paplitusius seksualinius ir pornografinius nusikaltimus bei sisteminę moterų diskriminaciją. Judėjimo šalininkės teigia, kad visuomenėje, kurioje pasimatymai laikomi neišvengiama santuokos, o santuoka – motinystės preliudija, radikalus atsiribojimas tampa vienintele jų politine pozicija.
4B kol kas veikia kaip simbolinis įspėjimas: jei visuomenė ir patys vyrai nesikeis, moterys sąmoningai atsisakys su tais brudais romantinių santykių.
Tokia griežta reakcija gimė iš nuolatinio spaudimo atitikti „tobulos moters“ įvaizdį, grožio standartų, nuolatinių prievartos grėsmių. Gimdymo ir santuokos „streikai“ kyla iš karčios moterų patirties gyvenant sistemoje, kuri, nepaisant modernumo, daugeliui išlieka patriarchalinė ir slegianti.
Neadekvatūs grožio standartai ir valgymo sutrikimai
Kalbėdama apie Pietų Korėją, negaliu nepaliesti neadekvačių grožio standartų temos. Šalies gyventojai laikomi vienais liekniausių pasaulyje – nutukusių suaugusiųjų dalis čia siekia vos apie 5,5 proc., kai pasaulio vidurkis sudaro apie 13 proc., o JAV – net 40 proc. Vis dėlto ši statistika slepia kitą problemą: stiprų spaudimą moterims. Net 17 proc. dvidešimtmečių moterų yra per mažo svorio, lyginant su maždaug 5 proc. tos pačios amžiaus grupės vyrais. Ši šiurpi statistika atspindi šalies socialinį klimatą, kuriame moterų vertė siejama su jų išvaizda.
K-pop industrijoje normalizuotas ekstremalus lieknumas, nuolat matomas televizijoje, reklamose ir socialiniuose tinkluose, daro didelę įtaką jaunoms moterims. Nors viešai žinoma apie griežtas dietas, badavimą ir talentų agentūrų kontrolę (įskaitant istorijas apie atlikėjus, nualpusius scenoje) – toks kūno kultas ir toliau sėkmingai romantizuojamas.
Tad visai nenuostabu, kad daugiau nei 80 proc. nuo valgymo sutrikimų gydomų asmenų Pietų Korėjoje yra moterys.
Plastinės chirurgijos klinikų ir svorio metimo programų reklamos užpildo internetą, viešąjį transportą ir net viešuosius tualetus. 2019 m. Pietų Korėjoje atlikta apklausa parodė, kad apie 40 proc. 20–40 metų moterų yra pasidariusios plastinių operacijų.
Spaudimas būti „gražioms“ prasideda dar šeimoje, kur įprasta komentuoti mergaičių svorį ar juokauti apie būsimų operacijų būtinybę („tėvas turi uždirbti daug pinigų, kad išgalėtų dukros plastines operacijas ateityje… HAHAHAHA“). Mokyklose mokytojai neretai sau leidžia pastabas apie mokinių išvaizdą, o suaugusios moterys panašius vertinimus girdi darbo aplinkoje, kur išvaizdos reikalavimai apima ne tik aprangą, bet ir makiažą bei bendrą įvaizdį.
Akivaizdu, kad grožio standartų problema glaudžiai susijusi su platesne lyčių nelygybe ir be rimtų sisteminių pokyčių moterų padėtis Pietų Korėjoje iš esmės nesikeis.
Literatūrinis proveržis
Reikšmingu kultūriniu lūžiu Pietų Korėjos feministės laiko rašytojos Cho Nam-ju romaną „Kim Džijongė, gimusi 1982”, pasirodžiusį 2016 m. Įdomu tai, kad knygos išleidimas sutapo su intensyvia moterų teisių protestų banga. Vien Pietų Korėjoje parduota daugiau nei 1,3 mln. šios knygos egzempliorių. Vėliau pagal kūrinį pastatytas ir to paties pavadinimo filmas.
Romane vaizduojamas kasdienis seksizmas ir diskriminacija, su kuria susiduria pagrindinė veikėja. Kūrinys, išverstas į daugiau nei 25 kalbas, pakeitė Pietų Korėjos literatūros lauką, kuriame ilgą laiką dominavo autoriai vyrai.
PAGALIAU vis daugiau dėmesio imta skirti moterų patirtims – vyresnių moterų gyvenimui, dirbančių moterų socialinėms problemoms, moterų tarpusavio solidarumui. Moterims apie moteris rašančių autorių kūriniai pradėjo dominuoti bestselerių sąrašuose ir literatūros apdovanojimuose. Tarp jų – Han Kang romanas „Vegetarė“, kuris 2016 m. pelnė tarptautinę Bukerio premiją.
2015–2020 m. laikotarpiu beveik 80 proc. svarbiausių Pietų Korėjos literatūros apdovanojimų laureatų ir finalininkų kūrinių parašė moterys.
Dvi Pietų Korėjos realybės
Šiandien Pietų Korėja gyvena tarp dviejų realybių. Vienoje puikuojasi tobula technologijų, popkultūros ir ekonominės sėkmės vitrina. Kitoje – giliai įsišaknijusios lyčių nelygybės problemos, su kuriomis vis drąsiau kovoja šalies moterys.
Pavargusios nuo įvairaus pobūdžio smurto ir įkvėptos #MeToo bangos, Pietų Korėjos moterys išėjo į gatves, sukūrė radikalų 4B judėjimą, drąsių istorijų dėka užsuko literatūrinį proveržį, taip visam pasauliui įrodydamos, kad nėra tik gražios ir paklusnios vyrų gyvenimo dekoracijos. Jos – už savo laisvę, orumą, saugumą ir teisę gyventi be baimės DEGANČIOS GĖLĖS.
ŠALTINIAI:
Jakubovskytė, D. (n.d.). Dirbtinis intelektas – dar vienas ginklas seksualiniam smurtui? Lygiosios. https://lygiosios.lt/dirbtinis-intelektas-dar-vienas-ginklas-seksualiniam-smurtui/
Jakubovskytė, D. (n.d.). Dirbtinis intelektas – dar vienas ginklas seksualiniam smurtui? Lygiosios. https://lygiosios.lt/dirbtinis-intelektas-dar-vienas-ginklas-seksualiniam-smurtui/
Jureliavičiūtė, R. (n.d.). Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje. LRT.lt. https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1832234/reda-jureliaviciute-seksualinis-smurtas-elektronineje-erdveje?srsltid=AfmBOoqcYNOrpBSlodb8D6Wc9HdTRDK1i82zvletxZNxOZMpLKmDar9m
Life without men: The 4B movement. (n.d.). YouTube. https://youtu.be/dkpmVPZVgV8?si=aZsWwmZ0arswNztZ
Molka. (n.d.). Wikipedia. https://en.wikipedia.org/wiki/Molka
Rotten Mango. (n.d.). Korean college student forces 100 girls to mutilate themselves on camera LIVE for his chatrooms [Video]. YouTube. https://youtu.be/PZ0vGxTpasM?si=SR-WkaoVddwMbne5
Seocho-dong public-toilet murder case (2016). (n.d.). Wikipedia. https://en.wikipedia.org/wiki/2016_Seocho-dong_public-toilet_murder_case
Seo Ji-hyun, the South Korean prosecutor who spoke up & sparked the country’s MeToo movement. (n.d.). TIME [Video]. YouTube. https://www.youtube.com/watch?v=I5ZM18oyuSY
Souza, N. de. (n.d.). The Nth Room case and modern slavery in the digital space. The Interpreter. Lowy Institute. https://www.lowyinstitute.org/the-interpreter/nth-room-case-modern-slavery-digital-space
tvN Movies. (n.d.). Kim Ji Young, Born 1982 [Video]. YouTube. https://youtu.be/OBwCnmjhef0?si=m9GBGRCaaXSOAYvw
Urtė Caspo 
Parašykite komentarą